Žinoma, toks „pramogavimas“ gal ir gali būti smagus, bet... ne visada ir ne visiems. Kur garantija, kad taip „linksminantis“ neatsitiks kaip man? Kad paslydo kojelės ant nepabarstyto šaligatvio ledo, tai kūliais nusiritau. Skauda dabar visur, kojelė sugipsuota, valgyti negaliu – priekinį didįjį dantį nuskėliau. Kaip aš dabar be aštriausiojo danties?! O žinote, kiek nemokama medicina dabar kainuoja?..

Bet man dar, sakyčiau, pasisekė, nes aš mažytė, žemė man netoli, o kaip tokiomis slidžiomis gatvėmis vaikščioti žmonėms, juo labiau močiutėms ir seneliams? Juk šitaip kritę kaulelių nebesusirankios...

Būtų gerai, jei gatvės žiemą netaptų slidinėjimo arenomis ir žmonės drąsiai galėtų išeiti į gatvę, nebijodami parkristi ir susižeisti. O jei gatves barstančios organizacijos, kuriai privalu tuo rūpintis, darbininkai blogai atlieka savo pareigas, tegu žmogui susižeidus chirurgams už paslaugas ir, žinoma, už vaistus apmoka būtent ta organizacija, kuri nesugebėjo pasirūpinti žmogaus saugumu. 

Susižeidusios ir dar piktesnės nei kada nors JUODO KAMPO gyventojos Piktosios Žiurkės pasakojimą užrašė Agnė ORLAUSKAITĖ.