Festivalio „Nepatogus kinas“ filmai – Zarasų bibliotekoje

• Spausdinti

Kviečiame jus „Nepatogaus kino“ filmus nemokamai išvysti Zarasų bibliotekoje bet kuriuo metu darbo laiku spalio 7-18 d., programas apžvelgti ir išsirinkti galite adresu www.nepatoguskinas.lt

Mes, savo ruožtu, rekomenduojame šiuos filmus:

„Lovemobilis“ (rež. Elke Margarete Lehrenkrauss). Vokietijos greitkelių pakelėse stovi spalvotomis lempelėmis išdabintas senas Volkswagen karavanas. Tai – „Lovemobilis“ arba vieta, kur merginos iš Rytų Europos ir Afrikos teikia sekso paslaugas. Asmeniniai išgyvenimai, iš itin arti nufilmuota kasdienybė, užribyje gyvenančių herojų draugystė ir tarpusavio ryšiai atskleidžia prostitucijos problemos kompleksiškumą.

„Slaptasis agentas“ (rež. Maite Alberdi). 83 metų Sergio – šnipas, pasamdytas išsiaiškinti, ar vietiniuose Čilės senelių namuose darbuotojai neišnaudoja gyventojų. Tačiau pensijoje pradėjus slaptojo agento karjerą yra atleistina užmiršti misiją ir tiesiog leistis į ilgus pokalbius, naujas pažintis ar nerūpestingą flirtą su dėmesio stokojančiomis senelių namų gyventojomis. Tai – dokumentika ir fikcija viename, komediją primenantis detektyvas ir neplanuotomis išvadomis pasibaigiantis tyrimas.

„Kiruna – nuostabus naujasis pasaulis“ (rež. Greta Stocklassa). Už poliarinio rato įsikūrusio Kirunos miestelio dienos suskaičiuotos – ateityje jį praris po žeme glūdinti geležies rūdos kasykla. Vienintelė išeitis – persikelti toliau nuo šachtos, o tai reiškia, pastatyti naują miestą. Atsiveria baltas lapas – koks turėtų būti šis miestas? Šiuolaikinis ir madingas ar kuo autentiškesnis ir panašesnis į senąjį? Maža to, kas nutiks su persikėlusių gyventojų tapatybe?

„Jie vadina mane Babu“ (rež. Sandra Beerends). Olandų šeimos kreipiniu „babu“ vadindavo savo vaikų indoneziečių aukles, kurios jiems dirbdavo, kai Indonezija dar buvo Olandijos kolonija. Šių moterų tikruosius vardus, jų asmenines istorijas visiems laikams pasiglemžė užmarštis. Šis filmas – tai pasakojimas apie moterų emancipaciją ir kovą už savo teises.

„Sveiki atvykę į Čečėniją“ (rež. David France). Nuo 2016-ųjų Čečėnijos vadovas Razmanas Kadyrovas šalyje vykdo aktyvią LGBTQ+ bendruomenės naikinimo politiką – jos nariai suimami, kankinami ir neretai užmušami vien dėl savo orientacijos. Režisierius seka vietinius aktyvistus, padedančius dėl savo gyvybės bėgantiems čečėnams išvykti į kitas valstybes, bei kalbasi su žmonėmis, savo pačių valstybėje matomais kaip didžiausias blogis.

Vaikams ir jaunimui rekomenduojame filmus iš programos „Filmai, padedantys augti“. Daugiau apie programą skaitykite: https://nepatoguskinas.lt/2020/

„Glamonės“ (rež. Anne van Campenhout). Mokytoja prieš visą klasę rodo, kaip užsimauti prezervatyvą. Tai akimirka iš tikriausiai pačios nejaukiausios – lytinio švietimo – pamokos. O gal pamokos, sukeliančios daugiausiai smalsumo? Penki paaugliai pasakoja, kaip šios pamokos vyksta Olandijoje, ir dalijasi pamąstymais apie pirmąjį kartą, abipusį sutikimą mylėtis, pornografiją ir sekstingą.

„JovannaForFuture“ (rež. Mirjam Marks). Jovana nevalgo mėsos, rūšiuoja, kartu su šeima gyvena „žemės name“, kuris pats generuoja energiją. Įkvėpta klimato aktyvistės Gretos Thunberg, Jovana kiekvieną penktadienį streikuoja dėl klimato kaitos pokyčių prie miesto rotušes. Ir ji yra ne viena kovojanti už pokyčius.

„#patyčiųistorija“ (rež. Eef Hilgers). Patyčios yra šokiruojančiai dažnas reiškinys, prasidedantis mokyklos kieme ir kaip virusas plintantis socialinėse medijose. Filme klausomės retai girdimo patyčias patiriančios paauglės balso. Trylikametė Rosalie pasakoja apie nuolatines psichologines kančias, kurios persikelia ir į anksčiau šventove buvusį jos kambarį.