Europos paveldo dienos: išskirtinė ekskursija

• Spausdinti

Rugsėjo 9–18 dienomis Lietuvoje vyko Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai. Šių metų tema – „Tvarus paveldas“. Renginių, vykstančių penkiasdešimtyje Europos valstybių, tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti praeities palikimo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į kultūros paveldo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.

Rugsėjo 14 dieną Zarasai įsiliejo į minėtos programos renginių ciklą – Zarasų krašto muziejus pakvietė į išskirtinę ekskursiją po neseniai renovuotą XIX a. vidurio pastatą (buvęs policijos pastatas, D. Bukonto g.1). O kas gali būti svarbiau ir įdomiau nei pradėti pažintį nuo savo krašto? Su nemaža grupe zarasiškių teko apsilankyti renginyje ir susipažinti su įdomiu paveldo objektu. Prisilietėme prie Zarasų krašto istorijos ir sužinojome daug įdomių dalykų.

Muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius) Vasilijus Trusovas pasveikino susirinkusiuosius, paaiškino paveldo sąvoką ir jo reikšmę mums ir ateinančioms kartoms. Muziejininkė, istorijos mokytoja ekspertė Rimutė Morozovienė pravėrė šio pastato istorijos duris, vedė ekskursiją po ekspozicijas ir atskleidė daug net ir zarasiškiams mažai žinomų faktų. Buvo įdomu sužinoti, kad esame seniausiame išlikusiame mūriniame pastate Zarasuose ir kad mūsų miestas turi gabalėlį išsaugotos senamiesčio autentikos. Tikrai turtingas ir kraupias istorijas saugo šio pastato sienos.

Šiuo metu čia eksponuojami Zarasuose (tuometinis Novoaleksandrovskas) gimusio (vėliau gyvenusio Vitebske) dailininko Jehudo Peno, išeivijos dailininko Miko Šileikio, fotografo Moisejaus Botviniko kūriniai. Čia galima apžiūrėti stendų parodą apie Lietuvos partizanų kovas, eksponatus, susijusius su Zarasų krašto kovų už laisvę istorija.

Tai buvo tik mažytė dalis Zarasų krašto paveldo, kuris pamažu randa vietą šiame gražiame pastate. Linkime, kad jis pilnėtų, kauptų mūsų praeitį liudijančius daiktus ir istorijas, ir taptų patraukliu krašto istorijos bei kultūros sergėtoju.

Gintarė LAURIKĖNIENĖ

Vilmos Mickutės ir Natalijos Sapožnikovos nuotraukos