Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 metų kiekvienais metais Lietuvoje ir užsienyje vasario–kovo mėn. rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos ir literatūros sklaidos pasaulyje.

 

Skaitytojų klubas „Knygų sala“ atidavė duoklę lietuvių literatūrai. Ne paslaptis, kad besižavėdami užsienio autorių bestseleriais, mes nepelnytai primirštame mūsų šalies rašytojus. Šis klubo susitikimas buvo puiki proga pasidalinti mintimis apie perskaitytas lietuvių kūrėjų knygas, aptarti skirtingus knygų aspektus, atrasti naujus ar naujai atrasti jau gerai žinomus autorius.

 

Pirmoji pristatyta knyga – tai praėjusiais metais geriausia prozos knyga išrinktas Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodynas“. Romane kalbama apie kiekvienam iš mūsų svarbius dalykus: kas yra tėvynė, gimtoji kalba, nors nevengiama ir anglicizmų. Tai – ne veiksmo, o lėto skaitymo ir didžiulio malonumo knyga, kurioje pakeliausite po Australiją.

 

Į labai gyvą ir emocingą pokalbį klubiečius įtraukė Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ pristatymas. Tai knyga apie Šiaulius, parašyta Šiaulių šneka ir apie bachūrą iš Pietinio rajono anais laukiniais laikais. Romasnas nukelia į praeitį ir keista, kad ji dar tokia netolima, o mes kaip tauta jau spėjome taip pasikeisti.

 

Visus nustebino pristatytas Zarasuose gyvenančios Janinos Golubovskajos romanas „Meilės jėga“. Tai pasakojimas apie persipinančius skirtingų likimų žmonių gyvenimus, atsitiktinumus ir lemtingus įvykius. Ir, žinoma, apie visa nugalinčią meilę.

 

Sigito Parulskio „Murmanti siena“ – vienos šeimos istorija, užsimezgusi praeito amžiaus pradžioje ir tebesitęsianti iki šių dienų. Gilus, filosofinis, o kartu ir bohemiškas bei paradoksalus romanas, kurį tikrai verta perskaityti.

 

Dar vienas ironija persmelktas romanas – Birutės Jakučionytės „Moteris iš raudonos Audi“. Knyga labai atvira, pilna autorės nuotykių, parašyta šmaikščiai, leidžia susipažinti su daugiavaikės šeimos (gerąja prasme) gyvenimo būdu, taisyklėmis.

 

Visiškai kitokia yra Lauros Sintijos Černiauskaitės knyga „Benedikto slenksčiai“. Tai skaudus ir viltingas pasakojimas apie jauno žmogaus brandą, jo siekius ir netektis. Romano pristatymas privertė klausytojus susimąstyti.

 

Knyga „Žuvys fontanuose“ Evelina Daciūtė ir iliustratorė Aušra Kiudulaitė debiutuoja suaugusiųjų literatūroje. Evelinos eilėraščiai pasakoja istorijas. Juose – kasdienybės, kelionių, santykių, pokalbių nuotrupos. Simono Bernoto „Pasakų parkas“ pasižymi savita estetika, žongliravimu įvairiais stiliais, plačiu meninių raiškos priemonių spektru. O Justinos Žvirblytės poetinis debiutas „Mikrosfera“ išsiskiria racionalumu ir gamtamokslinio požiūrio išryškinimu. Nuostabu, kad pastarųjų autorių poezijos knygelės gan kuklios, bet neliko nepastebėtos. Simono Bernoto „Pasakų parkas“ pretenduoja tapti geriausia 2023 metų poezijos knyga.

 

Tikėtina, kad šis susitikimas sukėlė daug naujų gerų minčių bei paskatino skaitytojus grįžti prie lietuvių literatūros.

 

„Pavasarį pražysta gėlės ir moterys“ – skelbia populiarus šūkis. Tad kito klubo susitikimo tema – knygos apie moteris. Susitikimas vyks kovo 26 d.

 

 

Jurga Sagadinaitė,

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Nuotr. autorės