Penkiolikmetė Zarasų meno mokyklos mokinė RAMINTA, dalyvavusi tarptautiniuose muzikos konkursuose Prancūzijoje bei Italijoje, taip pat aktyviai užsiimanti muzikine veikla Lietuvoje ir Zarasuose, lygindama konkursus bei renginius savo mieste, gimtajame krašte bei užsienyje prisipažįsta, kad jai labiau patinka koncertuoti užsienyje. „Nors ten ir daugiau baimės bei atsakomybės, bet komisija ir patys dalyviai yra draugiškesni, nejunti tokios didelės konkurencijos, be to, dar ir draugų susirandi, o štai Lietuvoje visi atrodo kažkokie... niūroki, nors nerimo ir mažiau, nes komisija dažniausiai jau būna matyta ar bent jau kažkiek žinoma. Visgi man įdomiau vykti į užsienį. Ne tik dėl konkurso, bet ir dėl naujos kultūros pažinimo, laiko praleidimo, naujų pažinčių, galimybių, netgi dėl to paties didesnio nerimo, be to, jei jau važiuoji į užsienį, tikrai turi būti pasiekęs daugiau nei kiti. Jautiesi pastebėtas. Geras jausmas“, – šypsosi Raminta. Ir priduria, kad ir savame krašte kitąsyk jaudulio būna taip pat be galo daug, nes nesinori apsikvailinti prieš draugus ir pažįstamus.
Trylikametė Zarasų kultūros centro tautinių šokių kolektyvo „Ežerūnėlis“ šokėja UGNĖ, kartu su kolektyvu dalyvavusi šokių festivaliuose Zarasuose, Lietuvoje, Latvijoje bei Turkijoje, mano, jog šokti yra įdomu visur. Tačiau užsienyje daugiau pramogų. Susipažįsti su kitų tautybių žmonėmis, pamatai kitas pasaulio šalis. Ir dalyviai iš užsienio draugiškesni, mandagesni... Jaudulys, kaip tikina Ugnė, nėra didelis nei Lietuvoje, nei užsienyje, nei savo mieste. „Na, galbūt keliai padreba pačioje šokio pradžioje, bet šokiui įsibėgėjus pradingsta bet koks jaudulys ir baimė. Atsakomybė puikiai sušokti vienoda tiek ten, tiek čia, taigi didelio skirtumo, kur šokti, manau, nėra“, – mano mergina.
Keturiolikmetė Zarasų meno mokyklos auklėtinė ARIANDA mano, jog dalyvauti konkursuose yra apskritai labai naudinga ir smagu: „Naudinga, nes įvertini kitų dalyvių jėgas, supranti, kiek tau dar reikės pasiekti. Konkursai reikalauja ir daug pastangų, darbo. Būna labai smagu, kai įdėjęs daug darbo kažką laimi. Juk tada supranti, kad viską darei ne veltui“. Konkursuose užsienyje Ariandai dalyvauti dar neteko, bet ji baiminasi, kad ten tikriausiai tvyro didesnė konkurencija, taigi tuo pačiu – ir baimė. „Bet ir mūsų šalies konkursuose nėra taip paprastai laimėti. Rengdamasi konkursams Lietuvoje įdedu, manau, ne mažiau darbo nei konkursų užsienyje dalyviai. Ir čia vyrauja konkurencija, ta pati baimė bei jaudulys“, – sako Arianda.
Parengė Monika ČEPUKAITĖ