Žiemą orų permainos kartais nenuspėjamos – vieną akimirką lyja, o kitą jau, žiūrėk, ledas po kojomis. Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso nuo oro sąlygų, vandens apykaitos. Stovinčio gėlo (ežero) vandens ledo danga pradeda formuotis, kai paviršiaus temperatūra pasiekia 0° C. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12–15 cm. Ant ežero toks ledo storis susidaro per 5–8 dienas, kai vidutinė paros temperatūra yra 7° C šalčio ir nesninga.

 

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Todėl prieš lipant ant ledo apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Taip pat einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Tikrinkite ledą ne prieš save, o šone. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas, kad galėtumėte lazdas greitai numesti.

 

Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Įsidėmėkite, kad ledas labai pavojingas atodrėkių metu.

 

Jei įlūžote:

 

 

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, nedelsdami kvieskite kvalifikuotą skubią pagalbą tel. 112. Jei įvertinus situaciją ir savo galimybes galite patys išgelbėti skęstantįjį, tokiu atveju tuoj pat jam šaukite, kad skubate į pagalbą (taip galima sumažinti nukentėjusiojo paniką).

 

Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Bet artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi pakiškite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos.

 

Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį traukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia paduoti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

 

Išgelbėjus žmogų, ištraukus jį ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kuo greičiau jį pristatyti į šiltą vietą. Nukentėjusįjį reikia sušildyti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nuolat kreipiasi į tėvelius ir prašo nepalikti vaikų be priežiūros prie vandens telkinių!

 

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad informatyvi mokomoji videomedžiaga yra pateikta interneto svetainėje https://www.lt72.lt, informacinėje juostoje „Gamtiniai pavojai“, rubrikoje „Kaip elgtis ant ledo“.

 

 

Informaciją pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Olga Juodikevičienė ir Zarasų rajono savivaldybės patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas.