Branduolinio ginklo sprogimo keliami pavojai: patarimai, kaip elgtis

• Spausdinti

Praėjus keliems dešimtmečiams po šaltojo karo pabaigos, pamiršome žinias, kaip elgtis, jeigu būtų panaudotas branduolinis ginklas. Šiuo metu esanti nepalanki geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, atviri Rusijos grasinimai apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą žmonėms kelia nerimą ir baimę. Radiacinės saugos centras pagal Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (angl. International Commission on Radiological Protection) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. The Centers for Disease Control and Prevention) rekomendacijas parengė informaciją, kurios tikslas – žmonėms patarti, kaip reikėtų apsaugoti save ir artimuosius, jeigu tokia nelaimė įvyktų.

BRANDUOLINIO GINKLO SPROGIMO KELIAMI PAVOJAI

Branduolinio ginklo sprogimo žala žmogui priklauso nuo šio ginklo sprogstamosios galios ir žmogaus atstumo nuo sprogimo vietos. Branduolinis sprogimas turi didelę griaunamąją galią, todėl jo poveikis apimtų didelę teritoriją, sukeltų sužalojimų ir mirčių atvejų.

Įvykus branduolinio ginklo sprogimui, aplinkoje pasklistų didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis. Būnant atviroje teritorijoje galima išorinė apšvita, o įkvėpus ar prarijus radioaktyviųjų medžiagų – vidinė apšvita. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmogus gali pajusti ne iš karto. Klinikinių simptomų pasireiškimo laikas ir sveikatos pažeidimų sunkumas dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priklausytų nuo dozės galios, gautos apšvitos dozės, individualaus organizmo jautrumo jonizuojančiajai spinduliuotei ir kitų veiksnių.

Sprogus branduoliniam ginklui, po akinamai ryškaus šviesos blyksnio keletą sekundžių būtų matomas didelis žemės nesiekiantis ugnies rutulys. Panašus į grybą pilkas kamuolinis radioaktyvusis debesis susiformuoja, kai minėtas ugnies rutulys greitai kyla, įsiurbdamas viską savo kelyje (žemę, vandenį ir kt.) ir aušta. Radioaktyviojo debesies aukštis siekia 5–20 km ir, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, šis debesis gali nukeliauti net kelias dešimtis kilometrų ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti didelę teritoriją – vandens telkinius, pastatus, kelius, dirbamą žemę, miškus ir kt.

Branduolinio ginklo sprogimo sukeliami pavojai:

• ryškus šviesos blyksnis – gali laikinai apakinti net 10 km ir didesniu atstumu – pagrindinis branduolinio ginklo sprogimo požymis;
• karštis – iš karto po sprogimo itin karštų dujų ugnies kamuolys sukuria šiluminius impulsus, kurie gali trukti kelias sekundes ir sukelti odos nudegimų, akių sužalojimų, uždegti degias medžiagas, tokias kaip medžius ar medines konstrukcijas;
• sprogimo banga – ugnies kamuolys smarkiai ir staigiai sklinda į visas puses nuo sprogimo centro ir žaloja žmones, griauna pastatus. Išdaužtų langų šukės ir kitos nuolaužos nuo sprogimo vietos skrenda dideliu spinduliu;
• jonizuojančioji spinduliuotė – jonizuojančioji spinduliuotė, sklindanti iš branduolinio sprogimo vietos, gali sukelti ūmų radiacinį sindromą, audinių ir organų pakenkimų ar mirties atvejų net už kelių kilometrų nuo sprogimo vietos lauke esantiems žmonėms;
• radioaktyviosios iškritos – sprogusio branduolinio ginklo į kelių kilometrų atmosferos aukštį išmestos radioaktyviosios medžiagos (susimaišiusios su gruntu, nuolaužomis ir skeveldromis) po 10 ar daugiau minučių nusėda ant žemės paviršiaus ir ją užteršia. Radioaktyviosios iškritos nuo sprogimo vietos gali nusėsti už kelių dešimčių kilometrų;
• elektromagnetinis impulsas – sukelia įtampos svyravimus elektros ir telekomunikacijų tinkluose, dėl to gali sutrikti arba nutrūkti elektros, centralizuoto vandens ir maisto tiekimas, neveikti mobiliojo ryšio tinklai, internetas, vietinės televizijos ir FM radijo stotys. Nuotolinės AM radijo stotys veiks.

KAIP APSISAUGOTI, SPROGUS BRANDUOLINIAM GINKLUI, PER PIRMĄSIAS 24 val.

Tinkamas pasirengimas galimam sprogimui ir veiksmai jo metu gali apsaugoti Jus ir Jūsų artimuosius.

Pirmosios 10 minučių – svarbiausios!

Apsisaugokite nuo radioaktyviųjų iškritų būdami pastato viduje. Įvykus sprogimui, svarbu kaip galima greičiau susirasti tinkamą priedangą. Gera priedanga yra pastatai, kurių sienos iš plytų ar betono, jų rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, metro stotys.

Stenkitės būti pastato ar rūsio centre. Saugiausia būti kuo giliau pastato viduje ir kuo toliau nuo išorinių sienų, stogo, langų ir durų. Transporto priemonės ir nameliai ant ratų nėra tinkama priedanga.