Aiš­ku, nie­ko ne­kal­ti­nu – kai ku­riems tie­siog ne­pa­tin­ka dis­ko­te­kos. Ta­čiau yra ir jas mėgs­tan­čių, bet... Nors bu­vo pa­ka­bin­tas skel­bi­mas, in­ter­ne­te ir­gi bu­vo už­si­min­ta apie dis­ko­te­ką, ta­čiau vis tiek, kai klau­si­nė­jau drau­gų, da­lis jų kaž­kaip su­ge­bė­jo nie­ko apie tai ne­ži­no­ti! Ma­nau, re­kla­mai bu­vo skir­ta kiek per ma­žai dė­me­sio. Iš vi­so pas­ta­ruo­ju me­tu at­ro­do, jog vi­si ren­gi­niai Za­ra­suo­se yra ne­pa­kan­ka­mai or­ga­ni­zuo­ti. O vy­res­nių pa­žįs­ta­mų pa­sa­ko­ji­mai apie kaž­ka­da vy­ku­sias dis­ko­te­kas, į ku­rias iš tie­sų su­si­rink­da­vo daug žmo­nių, apie vy­ku­sius te­mi­nius va­ka­rus at­ro­do kaip pa­sa­kos. Tad kas nu­ti­ko? Kur din­go šo­kiai, links­my­bės? Ko­dėl da­bar dau­giau­sia jau­nų žmo­nių Za­ra­suo­se links­mi­na­si kaž­kur „plo­tuo­se“ lenk­da­mi tau­re­lę?

Mie­lie­ji, at­si­bus­ki­te, bū­ki­te ak­ty­ves­ni! O or­ga­ni­za­ci­jos, ren­gian­čios to­kius ren­gi­nius, ir­gi ga­lė­tų la­biau pa­si­steng­ti ne tik juos or­ga­ni­zuo­da­mos, bet ir la­biau re­kla­muo­da­mos... Ga­lų ga­le, šo­kiai ne tik pra­mo­ga, bet ir ben­dra­vi­mo rū­šis.

 

ANASTASIJA