Bet apie tai tegul pasakoja patys dirbantieji.

Zarasiškis Deividas studijuoja dailę ir dizainą Šiaulių universitete, o atostogauti vasarą vaikinas grįžta į savo gimtąjį mietą. Šį kartą jam pasitaikė gera proga padirbėti savo mieste barmenu-padavėju. Deividas džiaugdamasis sako taip pat gavęs puikią galimybę sukurti vizitines korteles, kurios naudojamos darbe, – tai buvusi ir gera praktika jo specialybei. „Kadangi be proto mėgstu pramogas, koncertus ir festivalius, o tam reikia pinigų, pradėjau dirbti picerijoje. Dirbdamas čia išmokau realizuoti save, įgijau kalbėjimo meno, atsakingumo ir pasitikėjimo savimi. Visos šios savybės siejasi su bendravimu, kuris man labai svarbus. Be abejo, darbe reikėjo ir kantrybės, ir laikytis tvarkos, bet tai nebuvo man labai sunku – neslėpsiu, esu šiek tiek pedantas, tvarka turi būti visur. Tai ne pirma vieta, kur dirbu tokį darbą. Anksčiau dirbau Druskininkuose, ten ir buvo gauti pirmieji 380 litų, kuriuos išleidau „kožai“ (spėjame – odinei striukei. – Aut. past.). Šiuo metu ji jau tapo kiaurasamčiu“, – šypsodamasis pasakojo Deividas.

Moksleivis Skirmantas prisipažino, kad jau seniai ieškojo sau darbo vasarai, vaikinas buvo pasirengęs bet kam, net „juodam darbui“ ūkyje, nes norėjo užsidirbti pinigų. Ilgos paieškos nenuėjo veltui, vaikinas taip pat gavo darbą Zarasuose, picerijoje. Skirmantas džiaugiasi, jog darbas padėjo jam formuoti charakterį, mokė kantrybės bei komunikabilumo, be to, jis pradėjęs vertinti ir kitų žmonių darbą.

Anastasijai teko puiki galimybė pavaduoti mamą darbe. Didžiausia nauda mergina laiko tai, jog išmoko tinkamai paskirstyti laiką. Pradėjusi dirbti jau mokslo metų pabaigoje mergina spėdavo ir namų darbus parengti, ir atlikti savo pareigas darbe, ir susitikti su draugais. Anastasija sako, jog pirmosiomis dienomis buvo sunku ir nedrąsu, bet ilgainiui apsipratusi ir džiaugiasi, jog gavo tokią puikią galimybę. Savo uždarbį ji ketino išleisti kelionei prie jūros (ko gero, taip ir padarė). 

Dvyliktokas Aurimas prisiminė, kaip pirmuosius savo uždirbtus pinigus gavęs pas močiutę ir išleidęs juos riedučiams nusipirkti. Vaikinas sako, jog darbo jis nesirenkąs, dirbąs viską, ką jam pasiūlo, nes nori užsidirbti ir patenkinti savo svajones bei siekius. Na, o Aušra, kiekvienais metais vasaromis važiuodavusi pas Airijoje dirbančią mamą pasisvečiuoti, šįmet nusprendė, kad atėjo metas jau ir pačiai padirbėti. Kaip ir dauguma dirbančiųjų, mergina įgavo atsakomybės ir labai džiaugiasi savo darbo vaisiais. 

Modeliu dirbusi Raminta savo darbą labiau vadina hobiu. Merginai pasitaikė puiki galimybė tris mėnesius dirbti Kinijoje, kadangi teko keliauti toli, tuo pačiu teko išmokti daug savarankiškų dalykų, kuriuos anksčiau atlikdavo padedant mamai. Raminta džiaugiasi, jog dirbdama modeliu ji išmoko būti drąsesnė, labiau pasitikėti savimi ir žymiai pagerėjo merginos anglų kalbos žinios. Pasak Ramintos, darbą lengviau susirasti tiems, kurie gyvenime domisi įvairiais dalykais, yra aktyvūs bei nebijo iššūkių. 

Visi kalbintieji ragino bendraamžius nesėdėti nuleidus nosį, nepraleisti savo vasarų dykaduoniaujant ir nuobodžiaujant, o ieškotis bet kokio darbelio, išnaudoti bet kokias galimybes,  nes, anot Aušros, jaunam žmogui darbas yra ne tik būdas gauti pinigų, bet ir puiki galimybė išmokti kažką naujo, įgyti patirties, kas labai pravers ateityje. 

Bendraamžius kalbino Arianda GRIŠČENKO, Milda KOLESNIKOVAITĖ, Viktorija SAMOCHVALOVAITĖ, parengė Arianda.