Apie skubantį pasaulį – lėtai

• Spausdinti

Naujas parodų sezonas Dusetų dailės galerijoje rugsėjo 3 dieną pradėtas analoginės fotografijos pristatymu. Parodą, kurioje eksponuojamos trys ryškūs ciklai, pristatė fotomenininkas Žilvinas Glušinskas.

Į parodos atidarymą susirinkusius žiūrovus pasveikino Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, pasidžiaugęs, kad ir šiemet meno gerbėjų lauks įspūdingų parodų sezonas, tuo labiau, kad ir jų eksponavimo erdvės labai prasiplėtusios – Antazavės dvaras taip pat kvies į nuolat keičiamas parodas, susitikimus su jų autoriais.

Fotomenininkas Žilvinas Glušinskas prisipažino, kad Dusetose lankosi pirmą kartą. Išeksponavęs parodą, jis su žmona pasivaikščiojo Sartų ežero pakrante, aplankė įdomiausias miesto vietas. Abu liko sužavėti gamta bei vietinių žmonių draugiškumu, kūrybiškumu, tad pasižadėjo sugrįžti čia dar ne kartą.

O dabar apie parodą – menotyrininkų žvilgsniu.

Cikle „Time Agaist Corona” eksponuojami darbai atspausti lithprint technika ant seno, pelėsiais padengto popieriaus, įsigyto blusturgyje.

Fotomenininkas yra „lėtosios“, analoginės, fotografijos šalininkas. Ž. Glušinsko kūriniai žiūrovą sudomina savo estetika, praplečiančia fotografinio vaizdo „perskaitymo“ galimybes – nuotrauka suvokiama ne tik kaip akimirkos fiksacija, kurioje ieškoma realybės atspindžių, tačiau ir kaip tikrovės interpretacija, priklausoma nuo į ją žvelgiančiojo žvilgsnio.

Ciklo „Japan – Japin“ kūriniai atskleidžia kitokį Japonijos, šalies, kurioje senosios tradicijos ir modernios technologijos yra vienos šalia kitų, vaizdą. Fotografijose senųjų šventyklų rimtis ir didybė persipina su architektūriška dangoraižių ritmika, skubančios minios žmonių neužgožia ramiai ir lėtai nuošalėje žingsniuojančių gyvenimo stebėtojų ir pan. Greitas megapolio ritmas fotomenininko kadruose sulėtėja. Kiekviena fotografija yra ypatinga ir išsiskirianti dar ir dėl to, jog nuotraukos yra atspaustos rankomis, naudojant cianotipijos metodą.

Parodoje eksponuojama fotografijų serija per pastaruosius kelerius metus buvo pristatyta daugybėje personalinių ir grupinių parodų užsienyje, o 2016-aisiais fotomenininkas, pratęsdamas savo koncepciją, sukūrė ciklą, kurį dedikavo Tokijo miestui.

Nuotraukų ciklas „Neskęstanti Venecija“ sukurtas 2010–2015 m. kelionių po Veneciją metu. Užfiksuoti įspūdžiai, atspausti unikalia „lith print“ technika, suteikia galimybę žiūrovui persikelti į nuostabiąją Veneciją ir pasimėgauti jos kasdienybe.

Pastaruosius kelerius metus fotomenininkas, kurio darbai pasižymi aukšta menine kokybe, nuotraukas spaudžia įvairiais alternatyviais metodais, pavyzdžiui, cianotipija (tonuoja skirtingomis natūraliomis medžiagomis), gumos bichromatu, „lith print“ technika, fotografuoja ir „pinhole“ rankų darbo fotoaparatu. Kurdamas nespalvotą fotografiją, sidabro atspaudus, meninikas pabrėžia kontrastus, sukurtus šviesos ir šešėlių santykio.

Į klausimą, nuo ko tau prasideda fotografija, viename iš interviu Žilvinas atsakė: „Fotografija prasideda nuo PIRMO sustingusio vaizdo pastebėjimo. Nuo šio momento smegenys priima šitą informaciją kaip „originalą“: ar tai pirmas žvilgsnis į negatyvą, ar polaroido atspaudėlį, ar ekraniuką skaitmeniniame fotoaparate. Kur bus pabaiga, kiekvienas nusprendžia pats.“

Ž. Glušinskas (g. 1972) priskiriamas viduriniosios kartos fotografams, kurie, kurdami šiuolaikinę fotografiją, eksperimentuoja su analoginės fotografijos technikomis. Fotomenininkas techninį ir inžinieriaus išsilavinimą įgijo Kauno technologijos universitete, tačiau jo bandymai su analogine fotografija prasidėjo dar mokykloje. Nuo 2001 m. profesionaliai kuria tik analoginės fotografijos srityje. Techninis išsilavinimas ir ilgametė praktika eksperimentuojant su technikomis leidžia jam formuoti savitą ir atpažįstamą stilių. Ž. Glušinskas dirba Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Fotografijos ir medijos meno studijų programos dėstytoju.

Nuo 2016 m. Ž. Glušinskas yra JPPS (Japan Pinhole Photographic Society) narys. 2021 m. fotomenininkui suteiktas Meno kūrėjo statusas.

Parengė Vilija Visockienė, nuotr. autorės