Antazavės dvare – akvarelės magiška šviesa

• Spausdinti

Rugpjūčio 18 d. Antazavės dvare vyko projekto „Antazavės dvaras – menininkų rezidencija“ akvarelininkų plenero uždarymas, parodos pristatymas ir susitikimas su autoriais. Plenero ir parodos dalyviai: Jolanta Abele (Jekabpilis, Latvija), Voldemaras Barakauskas (Šiauliai, Lietuva), Valerija Medelinskienė (Kaunas, Lietuva), Eugenijus Nalevaika (Utena, Lietuva), Irene Panaskova (Vilnius, Lietuva), Bangutis Prapuolenis (Kaunas, Lietuva), Baiba Priedite (Daugpilis, Latvija), Jurga Sidabrienė (Vilnius, Lietuva), Julija Skudutytė (Vilnius, Lietuva), Alvydas Stauskas (Dusetos, Lietuva), Oksana Vronska (Daugpilis, Latvija), Liliana Žutautienė (Vilnius, Lietuva).

Džiugu, kad parodų vasaros sezoną Antazavės dvare užbaigia būtent akvarelė – šviesos ir vandens karalienė. Parodos atidaryme kalbėjusi Utenos kraštotyros muziejaus direktorė, menotyrininkė Jovita Nalevaikienė taip apibūdino akvarelės žanrą: „ Sukurti gerai akvarelei reikalingas vanduo, pigmentas, meistro ranka, skaidrumas ir šviesa, sklindanti nuo balto popieriaus. Kad darbas patrauktų žiūrovo dėmesį, reikia įvairių dalykų – formos, spalvos, struktūros, tekstūros, siužeto, o svarbiausia – įspūdžio, emocijos, nes tiesiog pasitaškymas neturės nei svorio, nei jėgos. Akvarelė privalo turėti sluoksnius, peršviečiamumą, gylį ir šviesą. Šio plenero paroda yra puiki, nes beveik visa ji galėtų būti akvarelės bienalės „Baltijos tiltai“ lydinčiąja paroda – taip būna išimtinai retai ir tai liudija kūrėjų meistrystę, kūrinių gyvybę, organizatorių savybes sukviesti gerą kompaniją.“

Antazavės dvaro antrame aukšte išeksponuoti darbai atspindi kiekvieno plenero dalyvio kūrybos unikalų braižą, o pirmame aukšte rodomos akvarelės, kurias dailininkai nuliejo dešimt dienų trukusio plenero metu. Plenero ir parodos kuratorius, Kultūros centro dailės galerijos direktorius, dailininkas, plenero dalyvis Alvydas Stauskas atidarydamas parodą priminė, kad būtent nuo akvarelės plenerų prasidėjo jau 20 metų trunkantis jo kuruojamas dailės plenerų organizavimas Zarasų krašte. A. Stauską, dar vaikystėje įkvėptą dėdės, garsaus Lietuvos akvarelininko Petro Stausko kūrybos, akvarelė lydi visą gyvenimą: „ Lietuvoje tai primiršta technika, nes ji yra kaprizingai sudėtinga, subtili, jautri, reikalaujanti atsidavimo, pastovaus darbo, norint pasiekti virtuozišką meistriškumą. Lieti akvareles lauke trukdė ypatingai karštos dienos, tad menininkai, išjausdami aplinką, dažniausiai kūrė savo vizijas kambariuose, o įkvėpimo, temų gamtoje ieškojo gaiviais rytais ir vakarais. Dėkoju Zarasų rajono Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namų“ direktoriui Kęstučiui Ražanui už suteiktą svetingą apgyvendinimą, visapusišką rūpestį, kurio dėka dailininkai galėjo labai produktyviai dirbti. Didelis ačiū projektą parašiusiai kultūrinių veiklų koordinatorei Ievai Špūrienei – jo dėka galėjome akvareles surėminti labai gražiai, estetiškai. Esu dėkingas ir Antazavės dvaro darbuotojams, teikusiems visą reikalingą pagalbą, taip pat parodų organizatorei Lilianai Žutautienei, ir, žinoma, dailininkams ir žiūrovams!“, - atidarymo metu dėkojo A. Stauskas, dailininkams įteikęs atminimo dovanas.

Kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorė, dailininkė, plenero dalyvė Liliana Žutautienė žavėjosi ir stebėjosi dailininkų ištverme, kūrybiškumu ir produktyvumu: „ Dvare šiuo metu – tikra akvarelės šventovė! Dabar turime rūpestį, kaip perdėlioti parodų grafiką, kad šia puikia paroda kiek galima ilgiau galėtų džiaugtis mūsų lankytojai, taip pat į mokyklas tuoj sugrįšiantys moksleiviai – ją turi pamatyti kuo daugiau žmonių“.

Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas visiems parodos dalyviams padovanojo ženkliukus su garsaus heraldikos meistro, grafiko A. Každailio sukurtu Antazavės miestelio herbu. Dailininkus pasveikinęs Benjaminas Sakalauskas savo sveikinimo kalboje prisipažino, kad 1995 m. (tuomet dirbęs Zarasų r. savivaldybės meru) pasirašydamas įsaką dėl Dusetų dailės galerijos įkūrimo abejojo, ar ilgai ji išsilaikys, tad dabar ypatingai džiaugiasi, kad galerija ne tik išsilaikė, bet sėkmingai gyvuoja, plečiasi, pritraukia vis daugiau menininkų. Plenero dalyvis dailininkas B. Prapuolenis ir B. Sakalauskas – pusbroliai, kilę iš Zanavykų krašto, tad ši paroda buvo ir smagi proga jiems susimatyti.

Parodoje įspūdžiais pasidalinę dailininkai kalbėjo apie savo santykį su akvarelės žanru, dėkojo plenero organizatoriams už puikią progą susitikti, geriau pažinti Zarasų kraštą.

Dailininkas akvarelininkas, tarptautinių akvarelės bienalių „Baltijos tiltai. Baltic Bridges“ ilgametis iniciatorius ir organizatorius Eugenijus Nalevaika: „Esam tie žmonės, kurie puoselėja šį nykstantį žanrą. Čia turėjom puikias sąlygas kurti, dirbti, ilsėtis, pasisemti naujų įspūdžių. Jie sugulė į atmintį, o metų bėgyje suguls ir ant popieriaus lakšto“. Dailininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad akvarelėje labai svarbi vandens sudėtis, netgi temperatūra. Pleneristai naudojo ir greta dvaro tyvuliuojančio Zalvio ežero vandenį, tad dalelė jo liko paveiksluose.

Julija Skudutytė, jauniausia plenero dalyvė, pamilusi šį žanrą dar mokyklos suole ir po studijų Vilniaus Dailės Akademijoje dirbanti tik akvarele: „Kuriu dažniausiai studijoje, tad pasiilgau akvarelės liejimo natūroje. Dėkoju už pakvietimą į nuostabų, man iki šiol nepažintą Antazavę – labai susižavėjau šiuo kraštu, kur tiek visko įdomaus vyksta.“

Jolanata Abele daug metų bendradarbiauja su Dusetų dailės galerija, yra surengusi čia ir personalinę parodą, buvojusi ne viename plenere, žavėjosi A. Stausko organizaciniais sugebėjimais, svetingumu, o liejimą akvarele palygino su Dievo buvimu šalia, nes tai labai nenuspėjamas kūrybinis vyksmas.

Voldemaras Barakauskas Antazavėje lankosi nuo 1985 m., kuomet su studijų draugais čia atvažiuodavo ir vaikams pravesdavo įvairiausius dailės užsiėmimus: „Kaip nuostabų matyti šį dvarą, prisikėlusį iš kerpių ir pelėsių, atgavusį pradinį grožį, įgavusį naują gyvybę! Taip ir su akvarele yra – mūsų gretos didėja, akvarelininkų meistriškumas auga.“

Jurga Sidabrienė, taip pat ne kartą dalyvavusi Dusetų dailės galerijos projektuose, parodose, pleneruose, pabrėžė žmonių ryšio svarbą tiek kūryboje, tiek gyvenime: „Dievo namus ir dvarą sieja kelias, kuriuo atvyksti ir pajunti begalę kultūrinių, istorinių tarpusavio kontekstų...Žiūrovas įlieja į mūsų darbus paslėptas mintis, o be žiūrovo akvarelė gyvuotų tik tarp mūsų - dalindamiesi savo kūryba, vykdome kultūrinę sklaidą.“

Parodos atidarymą lydėjo dvaro meno vadovės, pianistės, solistės Zelmos Lukošiūnaitės atliekami muzikiniai kūriniai, užburiančiai skambėję tarp akvarelių – persmelktų auksinės rugpjūčio šviesos, nuskaidrinančios žiūrovų veidus ir neišvengiamai, atėjus rudeniui, pranyksiančios Zalvio gelmėse. Kol ji šviečia, aplankykite šią unikalią parodą Antazavės dvare!

Projekto rėmėjai Lietuvos kultūros taryba, Zarasų rajono savivaldybė.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės ir A.Stausko