Kaip smagu vėl grįžti  į gimtinę.

Šį savaitgalį Antalieptė skambėjo nuo įvairiausių garsų – muzikos, varžybų sirgalių šūksnių, vaikų juoko, medžio pjūklo ūžimo, motociklų variklių burzgimo, dainų, vargonų gausmo...

 

Tradicinis festivalis „Basomis 2022“ vėl kvietė susibėgti, užsiimti kūrybinėmis veiklomis, pasidairyti, pasilabinti, pasišokti, vieni kitiems padėkoti. Net lietus neišgąsdina žmonių, kurie širdyse nešiojasi nuosavą saulę.

 

Jei nebūtų miestelių švenčių, kad bepašoktume visi kartu va taip ant šlapios žolės, su guminukais ar aukštakulniais?  

 

Jei nebūtų miestelių švenčių, ar bepamatytume vainikus ant vartų, bažnytinių vėliavų kaspinus, vyrus, nešančius baldakimą, barstytojas, kurių suknelės pergyveno ištisas kartas, o vis baltos ir baltos.

 

Jei nebūtų miestelių švenčių, kaip žinotume, kokie dideli tavo pažįstamų vaikai, nors patys susitikę juokiamės iš savo vaikystės nuotykių.

 

Jei nebūtų miestelių švenčių, kur beapsivilktum tą kermošavą suknelę, ar močiutėlės užsirištų baltą skarytę?

 

Jei nebūtų miestelių švenčių, kaip žinotume, kad dar gyvi sveiki, dar galim apsikabinti, dar turim kuo pasidžiaugti ir padėkoti.

 

Dėkoju visiems, kas pridėjote savo rankas ir širdį prie šios nuostabios šventės įgyvendinimo. 

 

Kraštietė Gintarė Laurikėnienė

Nuotraukos autorės