AB „Panevėžio energijos“ atsakymas į skundą

• Spausdinti

AB „Panevėžio energija“ (toliau – Bendrovė), būdama socialiai atsakinga bendrove, atidžiai išnagrinėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją dėl Zarasų miesto mikrorajono gyventojų skundo. Toliau pateikiama informacija apie Zarasų rajoninės katilinės (toliau – Zarasų RK) išmetamų į aplinkos orą teršalų kontrolę ir atitikimą nustatytoms normų riboms.

Informuojama, kad Bendrovės eksploatuojamoje Zarasų RK pagaminta šilumos energija tiekiama į Zarasų miesto centralizuotą šilumos tiekimo tinklą, o Zarasų RK aplinkos apsaugos veikla vykdoma pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo Nr. TL-U.6-9/2014 su specialiąją leidimo dalimi „Aplinkos oro taršos valdymas“ nustatytus reikalavimus.

Atkreipiamas dėmesys, kad Bendrovės derinimo grupės specialistai, vadovaudamiesi teisės aktuose numatytu periodiškumu, pastoviai atlieka taršos šaltinių išmetamų teršalų matavimus. Zarasų RK atmosferos taršos prevenciją, atliekant planinius ir neplaninius taršos šaltinių išmetamų teršalų matavimus, vykdo ir kontroliuoja Aplinkos apsaugos agentūros atstovai.Vieną iš paskutinių matavimų atliko Aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos tyrimų departamento Šiaurės Rytų Lietuvos Aplinkos apsaugos tyrimų skyrius. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad anglies monoksido, azoto dioksidų ir kietųjų dalelių koncentracija ribinės vertės leistinų normų neviršijo.

Zarasų RK nuo 2016 m. šilumos energija gaminama naudojant tik biokurą (medienos skiedras). Katilinėje visas naudojamas biokuras įsigyjamas per energijos išteklių biržą pagal energijos išteklių biržos operatoriaus Baltpool, UAB patvirtintas taisykles ir nustatytas perkamo biokuro kokybės charakteristikas. Perkamas biokuras – medienos skiedra, atitinkanti SM2 kokybės klasę, kuri apibrėžia griežtus reikalavimus pristatomo kuro kokybiniams rodikliams ir kuro sudėčiai.

Atsižvelgiant į esamą situaciją reiktų pažymėti, kad š. m. vasario–kovo mėn. visoje šalyje buvo padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu. Lietuvoje oro kokybė suprastėjo dėl vyraujančių nepalankių meteorologinių sąlygų aplinkos oro teršalų sklaidai ir vietinių taršos šaltinių išmetimų. Dėl susiklostančių nepalankių oro sąlygų, atskirose teritorijose, galėjo susikoncentruoti padidėjęs oro užterštumas