2014 m. liepos 1 d. įvyko turizmo, verslo, kaimo plėtros ir teritorijų planavimo strategijos darbo grupės posėdis, kuriame dalyvavo Savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už kaimo plėtros strategiją, seniūnai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus atstovas.

 

Posėdyje buvo svarstomi šie kaimo plėtros klausimai:

žemės ūkio produktų realizavimo galimybės,

ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimo aspektai,

žemės produktų vystymo sistemos sukūrimas,

klasterių žemės ūkio srityje kūrimosi skatinimas.

 

Susitikimo metu buvo aptartos 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų paramos galimybės kaimo plėtros ir žemės ūkio srityse. Visi posėdžio dalyviai pritarė, kad ateinančiame periode turi būti skiriamas didesnis dėmesys kaimo plėtrai ir žemės ūkiui nei 2008-2013 m.

 

Posėdžio dalyviai įvardijo pagrindines Zarasų rajono ūkininkų problemas, išskyrė, kad viena didžiausių problemų - melioracijos įrenginių nusidėvėjimas.

 

Svarstyta, kad daugelį problemų ūkininkai galėtų išspęsti įkurdami asociaciją, kuri padėtų gauti paramą, bendrai rūpintis produkcijos pardavimu, organizuoti kitas bendras veiklas.

 

Pažymėta, kad Zarasuose trūksta vietų, kuriose ūkininkai galėtų parduoti savo produkciją. Vasaros sezono metu rajone dideli turistų srautai, tačiau jų vietinių ūkininkų produktai nepasiekia. Taip pat žemės ūkio produktas nėra iki galo išvystytas – gaminame pakankamai, o parduoti nemokame. Ūkininkams trūksta verslumo įgūdžių. Zarasų miesto centre reikalinga turgavietės infrastruktūra, atitinkanti priešgaisrinius reikalavimus ir patogi miestiečiams bei miesto svečiams, kur galima būtų įsigyti tiek vietinių ūkininkų produktų, tiek suvenyrų, tiek amatininkų dirbinių. Turgavietes svarbu įrengti ir mažesnėse Zarasų rajono seniūnijose.

 

Zarasų rajone reikalingas kooperatyvas ar asociacija, kuri vienytų vietos ūkininkus. Asociacija galėtų padėti parengti ir įgyvendinti skerdyklos, pieno produktų gamyklėlės ar kitus bendrus ūkininkų projektus.

 

Labai svarbus yra kelių sektorių bendradarbiavimas kuriant galutinį žemės ūkio produktą. Turėtų būti bendradarbiaujama su švietimo sektoriumi ir, pirmiausia, – Zarasų žemės ūkio mokykla. Žemės ūkyje trūksta gerų specialistų, o Zarasų žemės ūkio mokyklos mokiniai ūkiuose galėtų atlikti praktiką, vėliau ir patys užsiimti šia veikla.

 

Akcentuota, kad didelis dėmesys turėtų būti nukreiptas į šeimyninį ūkį, kuris galėtų būti geras ekonomikos stimuliatorius Zarasų rajone. Reikalingos skatinimo priemonės jaunoms šeimoms užsiimti ūkine veikla.