Paskaitęs straipsnius periodinėje spaudoje ir internetinėse svetainėse netrunki pastebėti nemažai kalbos negerovių. Šnekamojoje kalboje dar sunkiau išvengti kalbos klaidų, nes pokalbis ar monologas vienoje ar kitoje auditorijoje neretai vyksta spontaniškai. Kalbėtojus galima iš dalies suprasti – juk savęs čia pat ,,neparedaguosi". Visai kas kita yra spausdintas žodis – rašydami turime daugiau laiko, tad privalome kelis sykius pagalvoti, apmąstyti, pasitikslinti žodynuose, specialiuose kalbos leidiniuose, pasiklausti išmanančiųjų. Žinoma, atsitinka ir taip: net keli tikrintojai peržiūri tekstą, taiso, koreguoja, o, žiūrėk, ir išlenda kokia nenaudėlė klaida. Dažniausia įveliama kokia nors gramatikos, rašybos klaida per skubėjimą arba pasitikėjus internetu, kuris iškrečia pokštų - ,,išmeta" kitas raides. Bet ir tais atvejais turėtume būti atidesni. Juk ne veltui sakoma: septynis kartus pamatuok ir tik tuomet kirpk.

                     

Tad šį kartą ir panagrinėkime kai kuriuos kalbos trūkumus, kurių išvengti galima, jeigu stropiau kursime tekstą. Tų klaidų rašytinėje kalboje yra įvairių. Tai vertalai, semantizmai, žodžių darybos, gramatikos, stiliaus klaidos, nebent tik  barbarizmų, žargono mažiau palyginti su šnekamęja kalba. Keli pastebėjimai dėl aptiktų žodžių darybos klaidų. Štai sakinys: ,,<...>pakvies visus klausytojus į muzikinę kelionę po įvairias šalis ir perkels į skirtingus laikmečius".  Laikmetis yra sudurtinis netaisyklingos darybos žodis, padarytas iš formų laikas ir metas, reiškiančių tą patį, tad  keistinas žodžiu laikotarpis. Kai kada, atsižvelgiant į kontekstą, galima pakeisti laiku arba metu (Pavyzdžiui: Tai buvo toks metas (toks laikas). Žodis laikas gali būti meto, termino, momento, amžiaus, periodo, laikotarpio ir net laisvalaikio sinonimas. Kitas pasakymas: ,,Atsivėrė didžiausia skurdo ir turto takoskyra (= praraja, pertvara). Terminų žodynas žodį ,,takoskyra" aiškina taip: vandenskyra - dviejų upių, upynų, jūrų ar vandenynų baseinų riba, antra reikšmė -  politikos, meno ir kitų srovių ar pažiūrų skiriamoji riba. Nevartotini tokie sudurtiniai žodžiai: genrangovas (= generalinis rangovas), medsesuo  (= medicinos sesuo, gailestingoji sesuo).

                     

Yra keli žodžių darybos būdai: priešdėlinis (priešdėlių vediniai: palangė-langas, pamatyti-matyti, nemalonus-malonus), priesaginis (priesagų vediniai: malūnas-malė, vaikelis-vaikas, skaistumas-skaistus, vienybė-vienas, kokybė-koks, pliumbtelėti-plium), galūninis (galūnių vediniai: slėgis-slėgė, sąjūdis-juda), sudūrimas (sudurtiniai žodžiai: malūnsparnis– malūnas, sparnas). Taikant įvairius darybos būdus sukuriama daug ir įvairių žodžių, praturtinama kalba, bet, deja, atsiranda ir klaidų, nes nepaisoma kai kurių darybos taisyklių, yra kitų kalbų įtaka. Štai pavyzdžiai: kokioj betvarkėj gyvenam (=labai netvarkingai gyvenam), šis aliejus išgaunamasiš alyvuogių (=   šis aliejus gaunamasiš alyvuogių). Priešdėlio iš- nereikia, kai žodis gali būti vartojamas be priešdėlio arba kur reikia priešdėlio pa-, su-. Sakinyje ,,Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes" netaisyklingai sudarytas žodis su  priesaga -inėti. Klaidingai vartojami veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam, o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti. Pavyzdžiui: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą.

                     

Šie keli pastebėjimai dėl netaisyklingos žodžių vartosenos lai būna akstinas atidžiau rūpintis lietuvių kalba.