Tenka ne kartą nugirsti postringavimų, nepasitenkinimų, kad neva kalbininkai jau nežino, kaip ir ko reikalauti iš paprasto kalbos vartotojo: tai nevartotinas žodis, netaisyklinga pasakymo konstrukcija arba ne taip sukirčiuojama. Beje, apie pastarąją sritį šį kartą nekalbėsime, nes tai ir nelengvas mokslas, ir reikalauja kitokio aiškinimo, pagrindimo, remiantis akcentologijos mokslu.

           

Kad mūsų kalboje yra be galo daug subtilumų, neįprastų vartosenos atvejų, dviprasmybių, galime suvokti kiekvienas – ne tik kalbos specialistas būdamas. Lengvai skiriame, kas kaip kalba, – kieno kalba taisyklingesnė, sodresnė, kas beria kaip ,,žirnius į sieną“, o kas vos vos vieną kitą žodį pralemena. Bet tai kiekvieno kalbančiojo savastis, jo požiūris, nuovoka, gebėjimai, pastangos. Pažinti, suprasti, išmokti ir taisyklingai vartoti kalbą reikia ne vienerių metų. Ir ne tik laiko. Dar priklauso ir nuo to, ar turime prigimtinį kalbos jausmą. Vienas kolega yra pasakęs, kad apie taisykles mažiau nusimanąs, bet, tarkime, kur sakinyje dėti kablelius, jis jaučiąs. Taip gali būti. Tik ne visada tokiu atveju be taisyklių, ko gero, pavyktų parašyti sklandų tekstą, nepriekaištingai stilistiškai sudaryti sakinį, pavartoti tinkamus (ne vertalus!) žodžius arba patraukliai nusakyti mintis. Tai jau ,,aukštasis pilotažas“. Kalba yra kur kas daugiau nei tik sakymas, rašymas. Tai ir giluminiai kalbos pajautimo klodai, įdomi kalbėsena, kalbos turtingumas ir panašiai.

           

Manyčiau, kad be elementarių kalbos vartojimo normų paisymo nepavyks taisyklingai nei kalbėti, nei rašyti. Tad kokios dažniausios klaidos ,,bado” akis, ,,rėžia" ausį? Tai būtų vertalai, barbarizmai, netaisyklingos darybos žodžiai, nestilingi pasakymai. Štai keletas jų, aptiktų spaudoje: ,,Kaip taisyklė jis labai mėgsta nusistovėjusią tvarką ir taisykles“. Dažnas paklaustų, o kas čia blogai? Taigi, ,,kaip taisyklė“ yra nevartotinas vertinys iš slavų kalbos (,,??? ???????“). Vartotina paprastai, dažniausiai. Be to, tame pačiame sakinyje žodis taisyklė dar ir pasikartoja. Tai jau kaip ir dvi negerovės.

           

Ką tik įvyko rinkimai į Seimą. Iki jų ir tądien tegirdėdavome – ,,ar prabalsavai“, ,,einu prabalsuoti“, ,,aš jau prabalsavau, o tu ar prabalsavai?“ ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio pasakymai mums įprasti, girdimi daug metų ir ne tik per rinkimus, bet ir susirinkimuose, komisijose, posėdžiuose. Deja, vis neišmokstama pasakyti taisyklingai, be priešdėlio pra-, kuris pats yra nekaltas – jis vartotinas, kai sakome reikšme ,,pro šalį“ (pvz., praslinkti, praeiti, pravažiuoti). Šiuo atveju mes nesuvokiame formos prabalsuoti reikšmės. Tai ir išeina (tik ne ,,nesigauna“), kad balsuojame pro šalį. Reikia sakyti taip: pabalsuoti, balsuoti, nubalsuoti; ar balsavai, pabalsavai; mes balsavome, pabalsavome, nubalsavome. Galima sakyti ir taip: subalsuoti, baigti balsuoti, buvome balsuoti.

Dar viena įgrisusi kalbos negerovė – junginys ,,tuo pačiu“. Štai spaudoje aptiktas sakinys:,,Tuo pačiu augo ir remiamo užimtumo apimtys“. Kuo tuo pačiu? Galima tik kokiu nors tuo pačiu daiktu pasinaudoti arba tuo pačiu laiku atlikti veiksmą, darbą. Tokia netaisyklinga vartosena yra dažnoka. Tuo pačiu (prieveiksmio reikšme) neteiktinas vienarūšėms sakinio dalims ar sakiniams jungti. Vartotini prieveiksmiai drauge, kartu arba ieškoma kitų jungimo priemonių. Taigi užuot sakę ,,tuo pačiu augo <...> apimtys“, vartokime taip pat, tuo pat metu, kartu, drauge. Panašiais atvejais neretai su minėtu junginiu bereikalingai pavartojamas dar ir jungtukas o (pvz., <...> o tuo pačiu užsuksime ir į biblioteką <...>). Taisome: Kartu (taip pat, drauge) užsuksime ir į biblioteką.

KLAUSIATE – ATSAKOME

 

,,Neužilgo“ neteiktinas vertinys. Vartotina netrukus, tuoj(au), greitai, veikiai.

 

Žodis „plytelė“ nevartotinas viryklei pavadinti. Viryklė, kurios įtaisams kaitinti naudojama elektra, yra „elektrinė viryklė“.

 

 

Vietai, kai nusakomas judėjimas pro plyšį arba kiaurymę, reikšti pirmenybė teikiama prielinksniniam junginiui pro ką, bet, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus, bendrinėje kalboje gali būti vartojamas ir prielinksninis junginys per ką: Einu pro duris (per duris), pvz.: Katė pro langą (per langą) įšoko. Tad galima vartoti dvejopai.

 

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas terminas „savavališkas“: „savavališka statyba“, „savavališkas pasišalinimas“, „savavališkas miško kirtimas“ ir t. t.