zarasai.lt

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. +370 385 37 173, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.

Versija neįgaliesiems

Svarbu pažinti klaidas ir jas taisyti

Kalbos kultūra – kalbos kokybės charakteristika, įvertinanti taisyklingumą, sakinių logiškumą, bendrinės kalbos normų atitikimą. Skiriama sakytinė ir rašytinė kalbos kultūra, iš kurių pastaroji yra reglamentuojama griežčiau. Buitinės kalbos reikalavimai mažesni arba ji dažnai net nereglamentuojama. Vis dėlto turime nepamiršti, kad ir sakytinė, ir rašytinė kalbos, kur ir kaip būtų vartojamos, turi įtakos kalbos kultūrai. Taigi kalbos kultūra – tai kalbotyros šaka, kuri rūpinasi kalbos faktų tvarkyba ir kalbos normų kodifikacija bei jų vartojimo praktika; šnekos atitiktis nustatytoms kalbos (tarties, kaitybos, žodžių vartojimo ir kt.) normoms (Žr. Gaivenis K., Keinys S., Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas, 1990, p. 96).

Valstybinę kalbą ir suvokiame kaip norminį, pavyzdingą lietuvių kalbos vartojimą. Už lietuvių kalbos politiką atsako Valstybinė lietuvių kalbos komisija. tam tikrą kalbotyros šaką ar bent praktinį kursą, tai jos tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti, aiškinti, kaip, kokiais būdais kurią klaidą taisyti.

Klaidų priežastys (jas galima vadinti ir klaidų šaltiniais) yra kelios – kitų kalbų, tarmių poveikis, žargonas ir slengas, reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas ir kita. Šnekamojoje ir rašomojoje kalbose yra nemažai gramatinių formų vartojimo klaidų, pavyzdžiui, giminės formų pažeidimų: komisijos pirmininkas (= pirmininkė) G. Žemaitienė; žemės naudotojas (= naudotoja) savivaldybės administracija. Ne tik dokumentuose, bet ir viešojoje kalboje dažna pasitaiko slaviškoji konstrukcija kad+bendratis: Tam, kad patenkinti savivaldybių poreikius (= kad būtų patenkinti savivaldybių poreikiai), numatoma organizuoti seminarų ciklą.

Neretai painiojama neįvardžiuotinių ir įvardžiuotinių formų vartosena – vengiama įvardžiuotinės formos vartojimo rūšiai išskirti: uždara (= uždaroji) akcinė bendrovė; vyriausias (= vyriausiasis) specialistas. Būdinga įsakymų, raštų kalbos klaida – netinkamai pavartotas padalyvis. Vietoj jo turėtų būti pusdalyvis: Vadovaujantis (= Vadovaudamasi) Nacionalinės turizmo plėtros programa <...> savivaldybės administracija nusprendė pritarti projektui.

Niekaip neišvengiama vertalų. Viena tokių grupių – nevartotini priešdėliniai daliniai vertalai, pvz.: atžymėti (= pažymėti), pramatyti (= numatyti), apjungti (= sujungti), pasisakyti (= kalbėti), iššaukti (= sukelti), betvarkė (=.netvarka). Už darbą sumokėti, mokėti (ne apmokėti; daroma išimtis apmokėti sąskaitą).

Parengė vyriausioji kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė.

Rengiant publikaciją naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, „Kalbos praktikos patarimais", mokslobaze.lt / vertinių ir vertalų teorija.

2024-11-08

MERĖ