Įvairių diskusijų apie lietuvių kalbos taisyklingumą tenka nugirsti dažnai. Vieni teigia, kad kalbos negerovių mažėja, nes dabar mažiau įtakos daro ilgus dešimtmečius daugelyje gyvenimo sričių prioritetą turėjusi rusų kalba, kitiems atrodo, kad pastaruoju metu gausiai plūsta anglizmai ir kita. Taigi, sunku paskaičiuoti, pasverti, nustatyti, kiek ir kuria linkme pakito kalbos kultūros būklė. Viena aišku – taisyklingos lietuvių kalbos dalykai išlieka (bent jau taip turėtų būti) dėmesio centre. Kalbos tvarkytojai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, lietuvių kalbos mokytojai ir kiti, besirūpiną gimtosios lietuvių kalbos būkle, nuolat primena, aiškina, skelbia publikacijas apie tai, kad mūsų šnekamoji ir rašomoji kalba būtų kuo taisyklingesnė, duoda patarimų.

                     

Kaip bebūtų, bet dažnai nustembi skaitydamas spaudos leidinius, dabar ypač paplitusius straipsnius internetiniuose portaluose, klausydamasis posėdžiuose, susirinkimuose, radijo ir televizijos laidose kalbančiųjų. Kiek išgirsti įkyrėjusių netaisyklingo kalbos vartojimo atvejų! Atrodytų, jau laikas per dešimtmečius išguiti nors dalį tų kalbos šiukšlių. Deja, tegirdi: ,,skaitau (= manau, man atrodo ir panašiai), ar ,,klausimų yra? (kirčiuotinas pirmojo skiemens dvibalsio au pirmasis garsas a (klausimų), penki metai atgal ( = prieš  penkerius metus) ir panašiai.

                     

Aišku, viešas kalbėjimas turi keblumų, nes žmogus negali staiga savęs sukontroliuoti, veikia jaudulys, dažnas kalbėtojas skuba išsakyti mintis, problemos esmę. Taisyklingas (arba bent taisyklingesnis) kalbos vartojimas turi tapti įgūdžiu, kai apie klaidas jau nereikėtų daug galvoti.

                     

Kitaip yra parašytame tekste, kurį jo autorius kuria apmąstydamas, dėliodamas mintis, svarstydamas, kaip geriau, tinkamiau, taisyklingiau parašyti. Jeigu tai viešai skelbiama (jokiu būdu ne talpinama, kaip neretai vartojama), kažkas kitas jau būna dar kartą peržiūrėjęs, paredagavęs, pataisęs. Tad ir kalbos klaidų, kalbininkų nuomone, neturėtų būti tiek daug. Bet kyla klausimas, kas ir kiek papildomai varginasi taisyti, konsultuotis, ieškoti tinkamos formos...

                       

Dabar interneto svetainėse yra devynios galybės publikacijų, informacijos, skelbimų, kuriuose netrunki aptikti nemažai kalbos negerovių. Skaitai ir ima pyktis, kad taip neatsakingai rašoma. Pastaruoju metu asmeniniuose užrašuose sukaupiau nemažą pluoštą netaisyklingai pavartotų kalbos pavyzdžių iš spausdintų straipsnių. Kelis knieti pateikti ir paaiškinti, kodėl tą ar aną pasakymą, žodį reikia taisyti.

                     

Dar keli pavyzdžiai: <...> likus kažkiek tai (= kažkiek, šiek tiek, nedaug,) laiko <...>; <...> labai laimingi ir tas šaltis net nesijaučia (= tas šaltis net nejaučiamas; to šalčio net nejaučia), <...> tačiau paskutiniu (= pastaruoju) metu jis pamėgo ir tapybą, <...> planšetė pilna to laikmečio (= to laiko, to laikotarpio) vyrų aprangos detalių fotografijų; <...> Lietuvos didmiesčiai, o taip pat (= taip pat) tos savivaldybės <...>, <...> jau dabar galima pasakyti, kad daroma grubi (= didelė, stambi) klaida <...>.

                     

Pavyzdžiai rodo, kad įsisenėjusios kalbos klaidos nenoriai traukiasi iš mūsų šnekamosios ir rašomosos kalbos.