Dažnai mūsų kalboje girdimi panašiai skambantys, bet turintys kitą reikšmę žodžiai. Painiodami juos ne tik pažeidžiame kalbos normas, bet ir klaidiname skaitantįjį ar klausantįjį. Štai vienoje iš publikacijų rašoma: ,,Tolimesnės (= tolesnės) derybos dėl nacionalinio stadiono Vilniuje gali būti įšaldytos". Žodis ,,tolimesnės" yra taisyklingas, bet vartotinas kita reikšme, kai kalbame apie konkretų nuotolį. Pavyzdžiui: ,,Ėjome tolimesniu keliu". Vadinasi, tas kelias yra ilgesnis. Tarkime, apie toliau gyvenančius gimines sakome, kad jie yra tolimesni giminės (o ne tolesni!). Taip gali būti` vadinami ne tik dėl to, kad gyvena toliau, bet ir todėl, kad yra nutolę giminystės ryšiais. Žodis „tolimesnis“ vartojamas, kai norima įvardyti toliau (vietos atžvilgiu) esantį objektą, o „tolesnis“ – laiko. Pavyzdžiui: ,,Tolesnis bendradarbiavimas buvo visiems naudingas“.

Beje, priešpaskutiniame sakinyje pavartotas žodis ,,įvardyti“. Ši sąvoka taip pat turi savo tarsi antrininkę – vardinti, įvardinti. Kuris tinkamesnis ir kada? Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke aiškinama taip: ,,Pirmenybė teikiama veiksmažodžio formoms išvardyti, išvardija, išvardijo, formos išvardinti (išvardina, išvardino) yra šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams: pvz.: Treneris išvardino (geriau išvardijo) krepšininkus, atstovaujančius Lietuvai olimpiadoje. Kūrybinio impulso įkūnijimas priklauso nuo daugelio dalykų, kuriuos sunku išvardinti (geriau išvardyti). Valdininkai išvardina (geriau išvardija) daug užduočių, kurias turi atlikti (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 71).