Informacija apie seniūniją        

                         

 

Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio  29 d. sprendimu Nr. T-7

Salako seniūnijos teritorijoje sudarė 4 seniūnaitijas:

 

 

 

Seniūnaitijos pavadinimas	Seniūnaičio vardas,	Seniūnaičio pavardė	Seniūnaičio kontaktai tel.nr. el.paštas)	Išrinkimo data
Salako seniūnaitija	Ramunė	Padvaiskaitė	+37069364670 [email protected]	2023-10-04
Vyželių seniūnaitija	Česė	Lisauskienė	+37067373102  neturi	2023-10-05
Biržūnų seniūnaitija	Vytautas	Budrys	+37061851746 [email protected]	2023-10-04
Kiemionių seniūnaitija	Petras	Razmys	+37061401973 [email protected]	2023-10-05

 

 

 

Salako seniūnija yra 19 kilometrų į pietvakarius nuo Zarasų ir tiek pat į rytus nuo Daugailių. Seniūnijos plotas 172,8 km2 . 2021 metų kovo 01 dienos  duomenimis seniūnijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 850 gyventojų. Iki Zarasų miesto plentu pro Degučius – 28 km.,  gruntuotu keliu pro Gražutę 19 km. Seniūnijos teritoriją kerta valstybinis Dusetos – Degučiai – Dūkštas krašto kelias bei vidiniai Salakas – Vyželiai, Salakas – Daugailiai, Salakas – Zarasai per Pasodę, Salakas – Zarasai per Gražutę keliai.  Seniūnijos teritorijoje yra Salako, Gudėniškių ir Tumiškių miškai. Jie užima apie 5700 ha. Seniūnijos teritorija teka Šventosios upė, yra virš 30 ežerų. Seniūnijos puošmena šeštas Lietuvoje pagal dydį ežeras Luodis ( plotas – 1320 ha, didžiausias gylis – 18,4 m., kranto linijos ilgis – 28,5 km). Atvykstantys poilsiautojai gali apsistoti 4 poilsiavietėse. Seniūnijoje yra ryškesnės 9 lankytinos vietos ir 2008 metais įrengtas Gražutės regioninio parko direkcijos pažintinis dviračių takas bei 46 kultūros paveldo objektai. Seniūnijos teritorijoje yra 22 kapinės: iš jų 6 veikiančios. Zarasų rajono valdybos 1999-11-17 sprendimu Nr. 425 Salako miestelyje patvirtintos 22 gatvės, o rajono Savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T-68 Biržūnų gyvenvietėje 3 gatvės. Salako miestelyje veikia paštas, ambulatorija, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė, pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, Zarasų meno mokyklos filialas, svečių laukia poilsio namai ,,Aukrudė“, UAB ,,Degesa“ poilsio bazė, socialinės globos namai.

 

 

Įdomus ir savotiškas Salakas, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, 18 kilometrų į pietvakarius nuo Zarasų ir tiek pat į rytus nuo Daugailių. Jis skiriasi nuo kitų vietovių: tai lygi aukštuma, iš vienos pusės supama ežero, o iš kitų pusių – gražių pušynų su eglių priemaiša, kalvų ir klonių. Rytinės pusės Salako sodybos atsiremia į didžiulį ežerą Luodis. Seniūnijos apylinkėse virš 30 mažesnių ir didesnių, gilesnių ir gražesnių ežerų. Savotiškas miestelio vardas: skaitant iš kairės į dešinę – SALAKAS, o iš dešinės į kairę – prasmingas vardas SAKALAS. Padavimai sako, kad Salaką įkūręs kunigaikštis Utenis. Salakas buvęs Lietuvos didžiūnų medžioklės centru. Medžiotojai augindavę medžioklės sakalus ir dėl to vietovė pavadinta Sakalo vardu. Kai kas įrodinėja, kad senaisiais laikais ta vieta, kur dabar yra Salakas, buvusi apsupta ežerų, panašių į salą. Čia gyvenę daugiausia žvejai, kuriuos žmonės vadinę salokais, o kaimą, kuriame jie gyveno – Salaku. Salako istorija sena, bet joje yra daug spragų ir savotiškų legendų. Prie Salako miestelio esančio ežero Luodis vardas minimas jau nuo 1253 m. Mindaugo dokumentuose. Tačiau oficialia Salako įkūrimo data laikoma 1496 m. kovo 18 d., kai Nikolajus Petkevičius per Vilniaus vyskupą Albertą užrašė Salako parapijai 3 valstiečius su jų žemėmis, įpareigodamas Salako kleboną it jo vikarą prisiminti Petkevičius mišiose. XVI a. iš Vilniaus į Livoniją per Salaką ėjo svarbus strateginis ir ūkinis kelias. Vilniaus vyskupo Abraomo  Vainos laikais ( 1631 – 1649 ) Salakas buvo vaitija, kurią sudarė Salako miestelis ir dvaras, 18 kaimų, 20 viensėdžių su 289 valakais žemės, 581 valstiečiu, 65 ežerais ir 3 upėmis: Šventąja, Ligaja ir Žiege. Yra išlikęs 1731 m. Salako ,,rakto“ ( valdos ) inventorius. Iš jo matyti, kad tuomet Salako dvare buvo  alaus bravoras, sūrinė, malūnas, 108 kiemai, iš kurių 14 miestelio kiemų. Kadaise Salakui buvo suteikta privilegija ruošti turgus sekmadienį. Daug nuveikė 1906 metais į Salaką atvykęs dirbti aušrininkas, mokytojas Antanas Poderis ir bažnyčios klebonas Antanas Kryžanauskas. Jų pastangomis 1907 m. įsteigtas kooperatyvas. 1909 m. gegužinėje pirmą kartą Salake buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Dažnai ruošiami vakarai su vaidinimais, kurių pirmasis buvo 1907 metais suvaidinta ,,Genovaitė“. Salakiškių pasididžiavimas 1906 m. pradėta ir 1911 m. baigta statyti unikali, akmeninė bažnyčia, 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, skirtas Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo  mirties 500 – osioms metinėms. Vokiečių okupacijos metais buvo išžudyti Salako žydai, per kautynes labai nukentėjo pats miestelis: sudegė dalis Bažnyčios gatvės namų, buvo nugriauta bažnyčios bokšto smailė, nukentėjo jos fasadai, stogas, buvo išžudyta ir ištremta daug žmonių. 1982 metais Salake gyveno 680 gyventojų, 2011 metais Salako pagrindinėje mokykloje mokėsi 115 mokinių. Džiugiai Salako gyventojai sutiko Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje. Salakas ir seniūnija turi savo tradicijas. Į minėjimus, šventes, kitus renginius, prasidedančius bažnyčioje, prie Laisvės paminklo ir besitęsiančius kultūros namuose gausiai renkasi žmonės. Šiandien Salakas – seniūnijos centras. Miestelis nuolat tvarkomas, vasaros sezonu sulaukia daug turistų ir poilsiautojų, kurie žavisi puikia gamta, lanko V. Žilinskienės jūrų augalijos ir gyvūnijos muziejų Gražutės regioninio parko lankytojų centre bei susipažįsta su parku ir jo gamta. 1996 m. pastatytas turgaus pavilijonas,  viešasis tualetas. 1996 m. birželio 29 -30 dienomis salakiškiai pažymėjo miestelio 500 metų jubiliejų. Ta proga Laisvosios aikštės centre pastatytas stogastulpis, išleistas lankstinukas ,,Salakui -500“, jubiliejiniai vokai. 2010 m. pradėta miestelio Laisvosios aikštės rekonstrukcija, pėsčiųjų takai iškloti trinkelėmis, įrengtas aikštės ir bažnyčios apšvietimas. 2011 m. birželio 25 – 26 dienomis Salako miestelis šventė 515 metų sukaktį, o Švenčiausios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia 100 metų jubiliejų. Prie bažnyčios pastatytas ir Panevėžio vyskupo J. Kaunecko pašventintas jubiliejinis stogastulpis. 2016 m. birželio 24 -26 dienomis salakiškiai įspūdingu renginiu ,,Salakas – tautų namai“ pažymėjo Salako miestelio 520 metų sukaktį.

 

Heraldika 

 

Salakas istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas kartu su vietos seniūnijos, bendruomenės atstovais pritarta siūlymui herbe pavaizduoti sakalą laikantį kryžių ir stovintį ant akmens blokelių. Šio herbo simbolis atspindi vieną miestelio vardo kilmės legendą, o kryžių ir akmens blokelius geriausiai apibūdina Salako Švenčiausios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios sienoje įtvirtintos atminimo lentos tekstas ,, ...Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl Tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant“.

 

Simbolių kalboje sakalas – saulės, vyriškumo, dangiškumo, uolaus tarnavimo, tikslo siekimo, kilnumo atitikmuo. Lietuvoje šis paukštis – kario gynėjo įvaizdis.

                     

Krikščionybėje kryžius – nukryžiuotojo Kristaus kančios, Atpirkėjo pergalės, bendras krikščioniškojo tikėjimo simbolis. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę. Dailininkas Arvydas Každailis parengė Salako herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2004 m. birželio 10 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 306). Laikinai einantis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Artūras Paulauskas 2004 m. liepos 04 dieną dekretu Nr. 144 patvirtino Salako herbą.

 

Seniūnija 2005 metais įgyvendino senokai brandintą mintį ir įsteigė apdovanojimą už nuopelnus Salako kraštui. Seniūnijos užsakymu, 2005 metų vasario 15 dieną juvelyras-dizaineris Tadas Deksnys sukūrė Garbės ženklą  ,,Už nuopelnus Salako kraštui“. Šis garbingas apdovanojimas skiriamas piliečiams, labiausiai nusipelniusiems puoselėjant seniūnijoje meną, kultūrą, švietimą, garsinant Salako miestelio ir jo apylinkių vardą Lietuvoje bei užsienyje, įvairiausią labdaringą veiklą bei nuopelnus Salako krašto klestėjimui.

 

 

 

Salakas

 

Visa, kas čia aprašyta toli gražu dar ne viskas, kuo gražus ir garsus Salakas. Pavaikščiok miestelio gatvėmis ir laukais, miškais, prakalbink aukštaitiška šnekta sutiktą žmogų ir suprasi, kiek daug jo širdyje meilės savam kraštui ir gimtai žemei. Kiek daug rasi sodybų, kuriose su meile sodinamas ir puoselėjamas medis, gėlė. Pažiūrėk į vyrų rankas, kaip jos įmantriai raižo ir dailina medį. Atverk senas audėjų skrynias. Kiek daug jose rasi nuostabiais raštais išmargintų staltiesių, lovatiesių, rankšluosčių ir daug kitų grožybių. Pasiklausyk skambių krašto dainų ir armonikos.  

Tik tuomet suprasi, kuo gražus Salakas ir jo apylinkės.