Kitų kalbų poveikis labai pavojingas, nes dėl jo atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia leksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui, iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), iš vokiečių biškį, biskį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (= įvaizdis); vertalų išsireiškimas (= posakis, pasakymas), savistovus (= savarankiškas; nepriklausomas), o taip pat (= taip pat). Dažnai lietuviškas žodis pavartojamas ne sava reikšme: žino (= moka) kalbą; nusiimk (= nusivilk) paltą; medžiagos sąstatas (= sudėtis). Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai: Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę); sausros rezultate (= dėl sausros). Kitos kalbos mažiau veikia tik morfologiją, tartį, kirčiavimą, bet ir šios kalbos sritys turi būti dėmesingai puoselėjamos.

Pastaruoju metu mūsų vartosenoje daug kalbos negerovių įsitvirtino su iš užsienio atėjusiomis naujomis gamybos technologijomis, produkcija, reklama ir kita. Jau atrodo, kad gyvename ne Lietuvoje, o kažkur kitur: skelbimai, reklama, produktų pavadinimai mirgėte mirga anglų kalba. Net nacionalinėse šventėse, kituose renginiuose nevengiame ,,pasipuikuoti“ svetima leksika, posakiais, užrašais. Dažnokai ausį rėžia ir pernelyg dažnas tarptautinių žodžių vartojimas ir netaisyklingas kirčiavimas.

 

Parengė:

Birutė Kajutytė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja