Ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų ste­bė­se­ną su­da­ro:

 

1. kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų pe­ri­odi­nė ap­žiū­ra, ste­bint būk­lę, jos ki­ti­mą ir kitimą lemiančias priežastis;

 

2. kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų pe­ri­odi­nis būk­lės ir jos ki­ti­mo fik­sa­vi­mas;

 

3. kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų ir jų te­ri­to­ri­jų ver­tin­gą­sias sa­vy­bes nai­ki­nan­čių ar ža­lo­jan­čių bei kitaip objektų būklę įtakojančių po­vei­kių ver­ti­ni­mas;

 

4. kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų būk­lės, jos ki­ti­mo, poveikių vertinimo apibendrinimas ir prog­no­za­vi­mas.

           

Sa­vi­val­dy­bės pa­vel­do­sau­gos specialistas, vadovaudamasis Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-240 ir Kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. ĮV-199, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus apžiūri kiekvieną valstybės ir savivaldybės saugomą kultūros paveldo objektą ir fiksuoja jo būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia ją Departamento teritoriniams padaliniams.

           

Fik­sa­vi­mo me­tu nu­sta­to­mas kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to  būklės ki­ti­mas (objekto fizinė būklė, objekto nustatytųjų vertingųjų savybių būklė ir objekto aplinkos būklė ly­gi­na­mos su ankstesnių apžiūrų metu bei nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotomis būklėmis).