Dažnai kyla klausimas, kaip taisyklingiau vartoti junginius su žodžiu ,,dėmesys". Ar taisyklinga „kreipti dėmesį kam“?  Netaisyklinga. Naudininkas nevartotinas veiksmo objektui reikšti. Kreipti dėmesį kamtaisoma kreipti dėmesį į ką, pvz.: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (taisoma - į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (taisoma - į tą šurmulį). Tad vartokime kreipti dėmesį (dėmesio)  - ne kam, o į ką: Daug dėmesio kreipiame sportui (= į sportą; tiktų ir pasakymas Daug dėmesio skiriame sportui). Netinka sakyti ir didelis dėmesys, didžiausias dėmesys. Pavyzdžiui,: Didžiausias dėmesys  (= Daugiausia dėmesio) kreipiama  pažangumui (= į pažangumą; skiriama pažangumui; Labiausiai rūpinamasi pažangumu). Dabar dėmesys turi būti nukreiptas reformoms (=į reformas; skiriamas reformoms).

Yra ir kitų naudininko vartojimo negerovių, pavyzdžiui, su žodžiu ,,linkti“  ir panašiai. Linkti (būti linkusiam) – ne kam, o į ką: Jis labai linkęsmokslui (= į mokslą). Vaikas buvo linkęs peštynėms, išdykavimui (= į peštynes, išdykavimą; peštis, išdykauti). Neretai netaisyklingai vartojami žodžiai ,,pasitikėti“, ,,prisitaikyti“. Pasitikėti - ne kam, o kuo: Reikia pasitikėti žmonėms (=žmonėmis). Visi jiems (=jais) nepasitikėjo.Taip pat naudininkas netinka ir daiktavardžiams pasitikėjimas (nepasitikėjimas): Pasitikėjimas šiai partijai (= šia partija) didėja.Susirinkime buvo svarstomas nepasitikėjimas vadovui (=vadovu). Buvo pareikštas nepasitikėjimas ministrui (= ministru). Veiksmažodį ,,prisitaikyti“ taip pat vartokime ne su naudininku. Štai pavyzdys: Mums bus sunkuprisitaikyti naujoms ekonominėms sąlygoms (=prie naujų ekonominių sąlygų).