Dažnokai viešojoje kalboje girdime arba skaitome žodžio grubus vartoseną. Tad ar visada ji tokia tinka? Štai pavyzdys: „Mokiniai kontroliniuose darbuose daro grubias klaidas…“. Pirmiausia pastebėtina, kad reikia tinkamiau vartoti žodžio klaidas formą. Juk ne visas klaidas daro besimokantieji, o vienas mažiau, kitas daugiau jų įvelia į savo darbus. Tad šiuo atveju taisyklingiausia pavartoti daugiskaitos kilmininką – klaidų (daro klaidų). O kodėl negalima šiuo atveju vartoti būdvardžio grubus, pasiaiškinkime.

           

Suvokti, ką reiškia žodis grubus, mums padės el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios šio būdvardžio reikšmės: 1. nelygus, grublėtas (grubus ledas, grubus kelias); 2. šiurkštus (šiurkšti ranka); 3. atgrubęs, sustingęs (grubūs pirštai). Tokiu būdu būtina laikytis nusistovėjusios žodžio reikšmės (reikšmių) vartosenos. Pasitikrinti visada galime žodynuose, dabar jau visiems prieinamuose internete. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje www.lki.lt yra ir Dabartinės lietuvių kalbos ir didžiojo Lietuvių kalbos žodyno elektroninės formos.

             

 

Iš tikrųjų kurį laiką būdvardžio grubus kalbant apie žmogaus charakterį, būdą, elgesį (šiurkštumą) buvo patariama vengti (žr. Kalbos praktikos patarimai, Vilnius, 1985, p. 86; A. Paulauskienė, D. Tarvydaitė. Žodyno normos ir dabartinė vartosena, Kaunas, Šviesa, p. 97–100). Tačiau, Žodyno pakomisės nuomone, žodžio grubus semantika leidžia kalbama reikšme vertinti jį kaip normą (apsvarstyta Žodyno pakomisės 2018 m. liepos 3 d. posėdyje).

           

Vis dėlto mūsų kalboje yra labai daug sinonimiškai vartotinų minėto būdvardžio formų, todėl tinkamiau parinkę jų, ne tik išvengsime stambių klaidų, bet ir turtinsime gimtąją kalbą. Tokie būdvardžiai, kaip šiurkštus, stačiokiškas, stačiokas, nemandagus, storžievis, rodo lietuvių kalbos gyvumą.