Dėl įvairiausių priežasčių dabartinė kalba (ypač šnekamoji) patiria neigiamų poveikių,

keičiasi jos vartojimo laukas, būdai, pvz., užplūdo telefoninė kalba, daug reikalų raštų rašoma kanceliarine kalba, gimtąją kalbą gožia anglizmai, vertalai ir kita.

                       Tiesą sakant, daugeliui, ko gero, kalbos klaidos šių dienų kalbėsenoje jau mažiau kliūva – tiesiog pripratome vienaip ar kitaip (kad ir klaidingai) sakyti ir girdėti, tai ir atrodo, kam dar ,,kelti vėjus" dėl kalbos kultūros. Taip, pasaulis nesugrius dėl kalbos klaidų, bet viena iš mūsų pamatinių būties vertybių – kalba - dažnai prašosi gelbėjama, apsaugoma. Prisiminkime, kaip Mikalojus Daukša išaukštino gimtąją kalbą ir nurodė priežastis, kodėl ją būtina išlaikyti.

                      Tad šį katą knieti pateikti bent kelis netaisyklingos kalbos vartojimo atvejus. Gal kas ir atkreips dėmesį, pamąstys - ir jau tai bus nemažai. Skaitinėjant publikacijas spaudoje, ypač internetinėse svetainėse, į akis krinta iš pirmo žvilgsnio lyg ir mažmožiai, bet pasakymų ar leksikos netikslumas iškraipo mintį, nusakoma kita nei reikia reikšmė. Štai rašoma: <...> aptarė tolimesnes veiklos gaires. Yra du panažūs žodžiai – tolesnis ir tolimesnis. Šiuo ir kitais panašiais atvejais tinkamesnis yra žodis tolesnis. Jis nurodo nuoseklumą, tąsą, o tolimesnis – ilgesnį nuotolį.Tad išeitų, kad veikla bus vykdoma dar negreit.Minėtame pasakyme turime vartoti sąvoką tolesnė (<...> aptarė tolesnes  veiklos gaires, dar geriau – ,,tolesnės veiklos gaires", o ne ,,tolesnes <...> gaires").Taip pat painiojamos žodžių  neseniai ir nesenai  reikšmės.  Pavyzdžiui: ,,Nesenaipasirodė <...> recenzija ( = Neseniai pasirodė <...> recenzija. Tai tiek šį kartą.

 

KLAUSIATE – ATSAKOME

 

Toks žodžių junginys griežtai netaisomas, kadangi pasakyme „eilinį kartą“ yra reikšmės sąsajų su įprastumu, paprastumu, kartais ir eiliškumu.

 

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, žodį „pradininkas“ siūlo kirčiuoti dvejopai: „pradiniñkas“ (pagal 2 kirčiuotę) ir „prãdininkas“ (pagal 1 kirčiuotę). Tačiau nepriimtinas kirčiavimas pramaišiui. Jei pasirenkame kirčiuoti pagal pirmąją kirčiuotę, kirtis visuose linksniuose lieka toje pačioje vietoje („prãdininkas“, ant a riestinis kirčio ženklas). Pasirinkę kirčiuoti pagal antrąją kirčiuote, kirčiuokime taip:

 

 

Parengė vyr. kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė