Baigiasi Lietuvių kalbos kultūros metai. Jų proga buvo nemažai renginių, skirtų gimtajai lietuvių kalbai puoselėti, švarinti, diskutuota apie mūsų kalbos situaciją seminaruose, konferencijose, rašyta spaudoje. Bet kasdieną klausydamiesi kalbančiųjų, skaitydami publikacijas vis, deja, aptinkame daug kalbos klaidų. Tad verta kalbos kultūros reikalus turėti galvoje nuolat, rūpintis mūsų šnekamosios ir rašomosios kalbos būkle visur ir visada. Tad keletas pastebėjimų apie kalbos klaidas ir jų taisymą. Tereikia pasiklausyti vos kelias minutes kalbančiųjų kokiame nors susirinkime, per televiziją ar radijo laidoje, netrunki išgirsti jau įgrisusių kalbos negerovių. Štai girdime: Eina kalba (= kalbama) apie darbo mokesčių konsolidavimą. Stebina, kiek galima kalbėti apie tą ,,kalbos ėjimą", taisyti šį vertalą. Beje, jį vartoja gana išsilavinę, net aukštuosius mokslus baigę žmonės. Viešai kalbėdami jau turėtume vengti tokių ir panašių kalbos vartojimo negerovių.

                     

Dar keli pavyzdžiai, bet jau susiję su semantizmų vartojimu. Atrodytų, visai gerai skambantys ir aiškūs žodžiai, tačiau vartojami ne ta reikšme darko kalbą. Forma ,,rastis“ nevartojama reikšme ,,būti“: Kur jis galėtų rastis (= būti)? Kur randiesi (= esi)? ,,Rastis“ vartojama  „atsirasti“ reikšme. Po lietaus grybai randasi (t.y., atsiranda, dygsta).