Mintis apsilankyti pas kaimynus latvius kilo jau prieš porą metų, kada Zarasų krašto muziejuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje ,,Baltų kultūros ženklai: dabartis ir ateitis" susipažinome su lektore Daugpilio universiteto profesore Vilma Šaudina. Tuomet rajono savivaldybės vyr. kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė ir pamąstė apie bendravimo tąsą. Bet laikas labai greitai vertė metų puslapius ir vis tolino norimą viešnagę.

                     

Šį rudenį vėl prisiminėme sumanymą ir nutarėme jį įgyvendinti. Bendromis šių eilučių autoriaus Zarasų krašto muziejaus muziejininko (kultūrinių renginių koordinatoriaus) V. Trusovo, viešosios bibliotekos direktorės Danutės Karlienės ir B. Kajutytės pastangomis, remiami Zarasų rajono savivaldybės administracijos surengėme gražią išvyką ,,Baltų keliu į Latviją“.  Su grupe rajono bibliotekininkių bei kitų aktyvių zarasiškių nuostabiai švytint rudens nuauksintai gamtai autobusiuku riedėjome į Daugpilį. Kaip žinia, su latviais mus jungia Baltų kultūros kelias, kalbos bendrumai, istorinis traktas  Sant Peterburgas - Varšuva ir kiti kultūros bei istorijos aspektai.

                     

Pirmiausia ir skubėjome į Daugpilio universiteto Lituanistikos centrą, kur mūsų jau laukė minėta šio centro vadovė profesorė V. Šaudina, puikiai kalbanti lietuviškai. Nuoširdžiai sutikusi ji skyrė mums daug dėmesio: pasakojo apie centro įkūrimą, veiklą. Nedidelis šis centras, bet jame daug lituanistikos leidinių, mokomosios medžiagos ir kita. Vėliau profesorė vedžiojo po universitetą, aprodė auditorijas - tarp jų žymaus istorijos profesoriaus Joelo Veinbergo, kurioje yra autentiški mokslininko daiktai, gausi jo asmeninė biblioteka. Apžiūrėjus gražiai restauruotą aktų salę V. Šaudina pakvietė prie kavos puodelio, vaišino sūriu, medumi ir kitais skanėstais, o mes savo ruožtu - zarasietišku naminiu obuolių pyragu. Po to ėjome į universiteto biblioteką, susipažinome su skaitytojų aptarnavimo naujovėmis, naujomis technologijomis leidiniams užsisakyti.

                     

Šiltas bendravimas ir mūsų smalsumas leido daugiau pažinti Daugpilio universiteto gyvenimo detalių. Sužinojome, kad šiai aukštajai mokyklai, vienintelei Latgaloje, jau apie šimtas metų. Jos  ištakos yra 1921 m., kai Daugpilyje buvo įkurta Mokytojų seminarija. 2001 m. spalio 13 d. universitetas gavo savo dabartinį pavadinimą. Tai moderni aukštoji mokykla, turinti didingą senąjį pastatą ir naujus mokomuosius korpusus. Čia lituanistiką galima rinktis kaip atskirą pasirenkamąjį ar laisvąjį dalyką. Be to, vykdoma ,,Erasmus +” programa. Universitete galima mokytis net 11 užsienio kalbų.

                     

Pasirodo, Daugpilis, antras pagal didumą Latvijos miestas, ne toks jau ir prastas bei užmirštas (tiesa, dar turintis sovietinio ,,kvapo“). Seną istoriją čia mena daug architektūros paminklų, parkų. Rygos gatvėje baltumu švyti Šv. Petro bažnyčia. Ji, beje, panaši į Šv. Petro baziliką Vatikane. Tarpukario Latvijos architektūrinis palikimas yra Vienybės namai. Jie pastatyti 1937 metais ir tada tai buvo pats didžiausias pastatas Baltijos šalyse. Šiuo metu čia vyksta įvairūs renginiai, įsikūręs Daugpilio dramos teatras, miesto viešoji biblioteka, knygynas, turizmo informacijos centras ir kitos įstaigos. Gražus ir jau minėto Daugpilio universiteto pastatas bei skveras šalia jo. Vasarą čia galima atsipūsti ir stebėti praeivius. Skvere įrengtas fontanėlis, latvių poeto Janio Rainio biustas ir saulės laikrodis. Netoliese esantis Dubrovino parkas, mūsų lankymosi dieną užlietas rudeniškos saulės ir po kojų šiurenančių geltonų lapų šviesos, traukte traukė stabtelėti ir pasižavėti reginiu. Čia pat stovi buvusio Daugpilio mero Pavelo Dubrovino, kuris mėgdavęs pasivaikščioti su šuneliu po miestą, paminklas su keturkoju draugu.  Sakoma, kad reikia paglostyti bronzinį šunelį ir sugalvoti norą, kuris tikrai išsipildys.

                     

Nuvykę į Daugpilio Latgalos centrinę biblioteką, kurioje mus mielai priėmė direktorė Jelena Sapkova, apžiūrėjome šios kultūros įstaigos erdves, susipažinome su įdiegtomis naujovėmis, bibliotekos veikla bei perspektyvomis. Mūsų viešosios bibliotekos direktorė D. Karlienė ir rajono bibliotekininkės jau turi gražius bendradarbiavimo ryšius su kolegomis, drauge dalyvauja projektuose, įvairiuose renginiuose, tad šis apsilankymas buvo ne tik draugiškas susitikimas, bet ir pasidalijimas patirtimi. Apžiūrėjome įdomią Ingos Vasiljevos tekstiles koliažų parodą, sužinojome, kad po dabar pastate vykstančio remonto bibliotekos erdvės prasiplės, jos bus sujungtos su Daugpilio turizmo informacijos centru, lankytojai galės patogiau naudotis informacinėmis paslaugomis.

                     

Džiaugiamės galėję apsilankyti pas kaimynus latvius. Smagiai pabendravę, pasisėmę kai kurių idėjų, manome, kad šią pažinimo ir bendradarbiavimo tradiciją verta neužgesinti.