Paprastai raštingumą siauresne prasme suprantame kaip rašybos išmanymą, rašymą daugiau ar mažiau be rašybos, skyrybos klaidų. Iš tikrųjų raštingas žmogus ar ne visai, tektų spręsti paanalizavus ne tik kiek ir kokių rašybos, skyrybos klaidų jis daro, bet ir apskritai kokia jo kalba. Ar taisyklingai konstruoja sakinius, vartoja įvairias žodžių formas, ar nėra leksikos, stiliaus klaidų ir panašiai.

           

Kalbos kultūra yra plati sąvoka. Tad daug yra ,,paslaptingų“ kalbos klaidų. Neretai net neįtariame, kad taip ar kitaip vartoti žodžius, jų formas, junginius, pasakymus netinka. Šiuo atveju nekalbame apie barbarizmus, svetimybes, vertalus. Žvilgtelėkime į linksnių vartojimą.       

           

Viešojoje kalboje dažnokai vartojamas žodis turtingas. Žodis kaip žodis – lietuviškas, taisyklingos priesaginės darybos būdvardis, reiškiantis lobingas, lobus, pinigingas, piniguotas, mantingas (turintis daug mantos, turtingas), daug turto turintis, pavyzdžiui: Turtingas kraštas. turtingam velnias sviesto į košę drebia (folkloras).

           

Dažnai šito žodžio vartosena būna netaisyklinga, pavyzdžiui, pasakyme ,,gal turtingas pinigais?“. Įnagininkas nevartotinas kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais dosnus, dosni, gausus, gausi, turtingas, turtinga ir pan.: Praėjęs teatro sezonas buvo turtingas naujais spektakliais (taisoma: Praėjusį teatro sezoną buvo daug, gausu naujų spektaklių). Ar esi turtingas pinigais (taisoma: pinigų)? Taigi, vartotinas kilmininkas: turtingas ko (kaip ir gausus ko): Kraštas gausus miškais (taisoma: Krašte gausu miškų). Knyga gausi patarimais (taisoma: Knyga gausi patarimų).

           

Kasdienėje kalboje dar tenka išgirsti ir kitaip: Šiemet esam turtingi ant šieno (taisoma: Šiemet esam turtingi šieno; Šiemet turim daug šieno). Prielinksnis ant  nevartotinas objektui reikšti.

 

Parengė vyr. kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė