Rajono Savivaldybė kartu su Lietuvos kariuomene, Zarasų krašto muziejumi, Zarasų rajono Savivaldybės Kultūros centru ir Lietuvos kariuomene surengė gražią šventę zarasiškiams, jų svečiams. Ežerų krašte buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės surengtos didelio masto savarankiškos karinės operacijos Nepriklausomybės kovų metais šimtmetis. Šis mūšis yra labai svarbus Lietuvai, šio mūšio dėka 1919 metais kraštas buvo išvaduotas nuo bolševikų.
Šios šventės išvakarėse Zarasų krašto muziejus surengė besidomintiems šiais jau istorija tapusiais įvykiais ekskursiją su Nepriklausomybės kovomis susijusiomis vietomis. Šeštadienį vyko išvyka į Červonkos kapines Eglainės valsčiuje (Latvija), kur amžino poilsio atgulė 31 karys savanoris. Aplankyta Nepriklausomybės kovas, bet ir Pirmojo pasaulinio karo mūšius regėjusi vietovė – Egiptėje (Latvija), kurioje išlikusi apleista apšaudyta bažnyčia, karių kapai ir išlikę apkasai.
Sekmadienį šventė prasidėjo skulptūros „Laivės aukuras", skirtos Nepriklausomybės kovų Zarasų krašte šimtmečiui, atidengimu prie apžvalgos rato. Po atidengimo „Laisvės aukurą“ pašventino Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas dekanas Vydas Juškėnas. Po iškilmių rajono vadovai, rajono Savivaldybės tarybos nariai nuvyko prie žuvusių už laisvę savanorių kapų ir padėjo ten gėlių krepšelį ir uždegė žvakutes.
Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę ir Zarasų miestą.
Po Mišių Sėlių aikštėje prasidėjo šventė.
Į Sėlių aikštę įžygiavo Lietuvos kariuomenės kariai, čia ir vyko Laisvės kovotojų pagerbimo šventė.
Šventės dalyvius sveikino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas Egidijus Čiūtas. Jis pabrėžė šios karinės operacijos svarbą. Šia operacija buvo įrodyta, kad Lietuva yra Nepriklausoma šalis ir žmonės pasiryžę tvirtai kovoti dėl laisvės ir nepriklausomybės. Žodžiu, kas buvo skelbiama, buvo pademonstruota veiksmais.
Šventėje ginkluotę ir techniką bei įrangą demonstravo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo, Ryšių ir informacinių sistemų, Brigados Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionų bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, Lietuvos šaulių sąjungos ir Karo istorijos klubo „Grenadieriai" nariai. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovai supažindino su tarnyba Lietuvos kariuomenėje.
Zarasiškius ir jų svečius, visus šventės dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava, rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Gražus šventės akcentas - Sėlių aikštėje iškilmingai prisiekė Lietuvos šaulių sąjungos. Tarp prisiekusiųjų ir rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Naujuosius šaulius palaimino arkivyskupas Gintaras Grušas, Garbės sargybos kuopos kariai atliko defilė programą, šventėje aidėjo Artilerijos šūviai su dedikuotomis salvėmis bei koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras.
Daug žiūrovų sukvietė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos kinologų pasirodymas. Plojimų ir žiūrovų sulaukė ir šventinis koncertas „Laisvės spalvos". Koncertą surengė Kultūros centro meno saviveiklos entuziastai.
Vėliau Zarasų rajono savivaldybės salėje surengtoje konferencijoje „Nepriklausomybės kovos Zarasų krašte: bolševikų išstūmimo iš Lietuvos teritorijos šimtmečio minėjimas" dalyvaujantys istorikai apžvelgė to meto visuomenės nuotaikas Lietuvoje, kalbėjo apie Zarasų regiono kovas, jose dalyvavusius karius ir įvykdytą Zarasų išlaisvinimo operaciją bei kovų su bolševikais nušvietimą spaudoje. Konferencijoje paskaitas skaitė žurnalistas Vilius Kavaliauskas, Daugpilio universiteto profesorius Henrihs Soms, profesorius Valdas Rakutis.
Po to įvyko dokumentinio filmo apie Nepriklausomybės kovas su bolševikais Zarasų krašte premjera.
Petras Ivanovas
Nuotraukose: šventės akimirkos.
Autoriaus nuotraukos