Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) šią savaitę sukvietė į pasitarimą savo veiklos zonos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) vadovus. Jiems pristatyta 2018 metų finansinės veiklos ataskaitų analizė, gerų darbo rezultatų vykdymas, informacija apie išrašytus ir išduotus elektroninius receptus, įstaigų veiklos priežiūros aktualijos ir prevencinių programų vykdymo rodikliai.

 

Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas akcentavo, kad PASPĮ vadovai pakviesti pasikalbėti, pasidžiaugti gerais rezultatais, paanalizuoti, kas nesiseka ir kodėl.

 

Sutarčių skyriaus specialistai, kalbėję daugeliu klausimų, pasidžiaugė, kad pernai PASPĮ finansinis rezultatas buvo maždaug 700 tūkst. Eur geresnis nei užpernai. 2018 m. neigiamą finansinį rezultatą turėjo mažiau įstaigų negu 2017 m. Analizė rodo, kad PASPĮ pajamos 2018 m., palyginti su 2017 m. pajamomis, vidutiniškai augo 21 proc., sąnaudos – 17 proc. Sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui viešosiose PAASPĮ sudarė vidutiniškai 86 proc. visų sąnaudų, privačiose – 73 proc.

 

Pristatant įstaigų gerus darbo rezultatus, nuo kurių priklauso papildomas apmokėjimas už paslaugas, priminti galimos finansinės paskatos rodikliai – geri šeimos gydytojo komandos, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros, pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros rezultatai. Į gerus šeimos gydytojo komandos darbo rezultatus įeina suaugusiųjų ir vaikų sveikatos priežiūros, vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumas, prevencinių programų vykdymas ir kt. Prie gerų darbo rezultatų taip pat priskiriami greitosios medicinos pagalbos operatyvumo bei intensyvumo rodikliai. Visų šių rodiklių reikšmės sąlyginiais vienetais apskaičiuojamos kas pusmetį, o papildoma suma PASPĮ išmokama lygiomis dalimis per 6 mėnesius. Pasitarime pateikta informacija, pagal kurią gydymo įstaigos galėjo palyginti kiekvienos iš jų gerus darbo rezultatus.

 

Nemažai dėmesio sulaukė e. receptų išrašymo ir išdavimo klausimas. Sutarčių skyriaus atstovei pateikus 2019 m. sausio–balandžio mėn. duomenis ir pranešus, kad tuo laikotarpiu e. receptai sudarė 84 proc. nuo visų išrašomų ir išduodamų receptų, kilo diskusija, kas trukdo kai kurioms įstaigoms rašyti e. receptus. PASPĮ vadovai pagrindine problemos priežastimi įvardijo gydytojų amžių, naudojamos e. sistemos trukdžius ir spragas.

 

Akcentuota: nors prie privačių gydymo įstaigų prirašyta mažiau nei trečdalis visų prirašytų gyventojų, daugiau elektroninių receptų išrašoma privačiose, ne viešosiose gydymo įstaigose. Panevėžio TLK veiklos zonos PASPĮ e. receptų išrašymo rezultatai palyginti ir su kitų teritorinių ligonių kasų rezultatais. Iš jų matyti, kad mažiausią e. receptų išrašymo procentą turinti Panevėžio TLK nuo didžiausią procentą turinčios Kauno TLK atsilieka maždaug 14 proc. Apskritai mažiausiai e. receptų išrašoma Pasvalio ir Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centruose, J. Pauliuko šeimos klinikoje, Violetos Talaikienės įmonėje, Krikščionių medicinos centre.  

 

Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras apžvelgė gydymo įstaigų veiklos priežiūros aktualijas – skyriaus atliekamus stebėsenos rodiklius, siuntimų kokybę, prevencinių programų vykdymą ir aktualesnius teisės aktų pakeitimus. Paminėta, kad 2018 m. iš 100 atliktų kontrolės procedūrų 30 atlikta dėl pirminio lygio paslaugų teikimo.

 

Kontroliuojant PASPĮ, vertintas vaikams skiriamų antibiotikų ir vaistų, skirtų cukriniam diabetui gydyti, išrašymo pagrįstumas, greitosios medicinos pagalbos, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, moksleivių paruošimas mokyklai (gydytojo odontologo ir jo padėjėjo paslaugos), lėtinių neinfekcinių susirgimų stebėsenos rezultatai, psichikos sveikatos centrų teikiamų paslaugų atitikimas Vyriausybės nutarimo reikalavimui.

 

E. Voras pastebėjo, kad gydymo įstaigos vengia pagrįsti, kodėl vaikams skiriami antibiotikai, kai kurios įstaigos neaprašo suteiktų kitų paslaugų, siuntimuose neaprašomos konsultantų išvados, atlikti tyrimai, taikytas gydymas. Po gydymo ligoninėje ne visada atliekami stebėsenos ir gydymo veiksmai pacientams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis – neišaiškinama savikontrolė, neužtikrinamas bazinis gydymas.

 

Akcentuota, kad pasikeitė šeimos gydytojo atliekamų tyrimų, medicinos pagalbos priemonių sąrašai, paliatyviosios pagalbos paslaugų organizavimas ir išlaidų apmokėjimas, nuo 2019 m. liepos 1 d. keisis kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka. PASPĮ pristatyta Valstybinės ligonių kasos atlikta prevencinių programų vykdymo apžvalga. Geriausiai pagal prevencinių programų vykdymą įvertintos UAB Kniaudiškių šeimos klinikos vadovei Daliai Dalibogienei įteiktas Panevėžio TLK direktoriaus padėkos raštas.