Pastarųjų 9 mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos apskrityje (toliaus – VTAS) vedėja Irena Gaigalienė pasidžiaugė, kad laikinojo apgyvendinimo tendencijos nesikeičia, t. y. vaikai laikinai dažniausiai apgyvendinami pas artimus giminaičius (močiutę, tetą, krikšto mamą) arba šeimynose. Per pirmuosius šių metų mėnesius iš nesaugios aplinkos paimti 72 vaikai, iš jų: 35 laikinai apgyvendinti pas giminaičius, 19 – pas asmenis, su vaiku susijusius artimais emociniais ryšiais, 11 liko savo gyvenamojoje vietoje, nes atvyko asmuo, galintis pasirūpinti vaiku, 2 – budinčių globėjų šeimoje, 4 – šeimynoje, 1 – sveikatos priežiūros įstaigoje.
Taip pat VTAS vedėja Irena Gaigalienė pastebi, kad, lyginant su praeitų metų II pusmečio duomenimis, šių metų I ketvirčio laikotarpiu reaguojant į vaiko teisių pažeidimus ir vertinant grėsmės lygį vaikams tik 9 atvejais nustatytas aukščiausias grėsmės lygis, kai tėvams ar vienam iš jų, laikinai sustabdoma teisė gyventi kartu su savo vaiku. Tuo tarpu 2018 metų II pusmetyje, reaguojant į vaiko teisių pažeidimus, net 60 atvejų buvo nustatytas aukščiausias grėsmės vaikui lygis.
„Vaiko teisių pažeidimai dažniausiai nustatomi dėl nepriežiūros, t. y. kai mažas vaikas paliekamas vienas ar su asmenimis, negalinčiais tinkamai juo pasirūpinti; kai abu tėvai yra neblaivūs ir pan. Labai svarbu nenumoti ranka, jeigu pastebėjote vaiką, kuris yra alkanas, neatitinkančio jo amžiaus (per mažo) ūgio ir svorio, aprengtas nešvariais, sudriskusiais rūbais, turi parazitų, matyti, jog vaikas neturi elementarių įgūdžių (pavyzdžiui, nemoka plauti rankų). Dėl ilgalaikio pagrindinių vaiko poreikių – fizinių, emocinių ir socialinių – netenkinimo sutrinka normali vaiko raida“, – sako VTAS vedėja I. Gaigalienė.
Primename, kad tai, jog smurto žymių nesimato, nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, nes psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl vertinama aplinkybių visuma.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žinantis ar įtariantis, kad vaikas patiria ar yra patyręs smurtą, privalo pranešti atitinkamai institucijai. Tai – pilietinė pareiga, už kurios nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Visos su vaiko teisių apsauga susijusios įstaigos ir organizacijos, sužinojusios apie smurto atvejį prieš vaiką, apie tai privalo informuoti policiją arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus.
Aida Žemaitytė - Budnikienė
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė
+370 610 89524