Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos teritorijoje gausu įvairiausių rūšių medžių. Geriau skaičiuojantys ikimokyklinukai jų gali suskaičiuoti net virš penkiasdešimties.

Jie ne tik puošia mūsų žaliąsias erdves, bet ir teikia visokeriopą naudą: karštą vasaros dieną bežaidžiantiems vaikučiams pavėsį; įvairiausios prasmingos ir edukacinę naudą teikiančios veiklos, suteikiančios galimybę pažinti, pajausti, atrasti arba tiesiog pabūti šalia.

Jau kelerius metus visoje Lietuvoje medžių priežiūros tema yra labai aktuali nemažai daliai visuomenės. Girdime ir matome sprendimus kaip seni medžiai keičiami naujais, arba tiesiog iškertami ligoti, grėsmę keliantys medžiai.

Taip teko ir mums, suderinus, gavus leidimą, savo įstaigos teritorijoje „atsisveikinti“ su klevu uosialapiu, kuris kaskart nuo smarkesnio vėjo svirdavo vis žemyn, keldamas nenuspėjamą grėsmę visai šalia žaidžiantiems vaikams. Ant kamieno atsiradusi žaizda, stiebų medienos puvinys, taip pat bylojo, kad šis medis „susirgęs“.

Lygiai toks pats paaiškinimas, kad medis „susirgęs“ skambėdavo ir smalsaujantiems vaikučiams iš auklėtojų lūpų. Juos ramino tai, kad šis medis „atgims“ antram gyvenimui, kuomet iš jo „darbščios“ rankos sukurs kažką prasmingo, skatinančio veikti ir pažinti.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas

Rasa Jurevičienė