Nuo vasario 14 d. Zarasų krašto muziejuje veiks liaudies meno paroda iš Rokiškio krašto muziejaus. Parodos autoriai gerai žinomi menininkai – juostų audėja tautodailininkė Palmira Damijonaitienė ir medžio drožėjas Jonas Vizbaras (1888–1976).

                     

P. Damijonaitienė gimė 1933 m. Kaireliuose, Rokiškio rajone. Pirmąją juostą būsimoji tautodailininkė išaudė būdama 23 metų ir pasiryžo suprasti juostų audimo paslaptis. Su mokslininkės atidumu ji ištyrė senuosius audinius, susipažino su archeologinių radinių duomenimis, nagrinėjo etnografų ir muziejininkų surinktą medžiagą, išmoko visus Lietuvoje naudotus audimo būdus. Galiausiai užsibrėžė sau tikslą – suteikti juostoms platesnę prasmę ir jas pritaikyti šiuolaikiniam interjerui. Juostas audėja išdidino ir sujungė du audimo būdus. Jose menininkė įamžino Lietuvą. „Nieko daugiau nemoku daryti ir nieko nedariau, tik audžiau ir audžiau juostas“, – yra prisipažinusi menininkė.

                     

Audėja surengė daugybę parodų Lietuvoje, užsienyje – Indijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje. Po paskutinės parodos Los Andžele jai buvo suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas, juostų liko San Francisko pasauliniame audimo muziejuje. 2000, 2003 ir 2013 m. Rokiškio krašto muziejuje buvo surengtos audėjos personalinės parodos, po kurių autorė per 200 juostų padovanojo šiam muziejui. Tautodailininkė puoselėja senąsias liaudies meno tradicijas, garsina Rokiškio kraštą Lietuvoje ir už jos ribų. 2004 m. jai suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.

                     

P. Damijonaitienės juostos dovanotos popiežiui Jonui Pauliui II, Indirai Gandi, Michailui Gorbačiovui, Lietuvos Respublikos Prezidentams Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui, Rolandui Paksui, Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kitiems garsiems žmonėms.

                     

Jonas Vizbaras gimė 1888 m. lapkričio 27 d. Šiliuškių kaime. Jo tėvas buvo keliaujantis siuvėjas, kilęs iš Šimonių (Kupiškio r.), o po baudžiavos panaikinimo atsikėlęs į Panemunėlio parapiją. Yra žinių, kad jis irgi mėgo drožinėti.

                     

Pats J. Vizbaras teigė, kad rimčiau ėmė drožinėti nuo to laiko, kai išgirdo apie Pandėlyje gyvenantį ir skulptūras drožiantį „stebukladarį“ Lionginą Šepką. Nors ir nelengvai, tačiau Rokiškio muziejininkams pavyko prikalbinti J. Vizbarą pirmą kartą dalyvauti parodoje. Tai įvyko 1962 m. Vėliau jo skulptūros buvo eksponuojamos Maskvoje, Vilniuje, apdovanotos premijomis ir diplomais. Muziejuje saugoma daugiau kaip 120 drožinių. J. Vizbaro kūrinius būtų galima suskirstyti į šias grupes: istorinės asmenybės, velniai ir raganos, eiliniai žmonės, gyvūnai. Menotyrininkė Alė Počiulpaitė taip apibūdina jo kūrybą: „Skulptūros statiškos, pilnos rimties, sukauptumo, siekimo teigti kažką svarbaus ir reikšmingo. Skulptūrų veidai ramūs, kiek suplokštinti, dažniausiai, kaip ir visa figūra, lygūs, nugludinti, retkarčiais pagyvinti raukšlėmis. Žmonės žvelgia tiesiai, tarsi žiūrėdami į tolumas ir į save“. Meistras per visą savo kūrybos laikotarpį išlaikė tą pačią drožybos manierą.

 

Paroda veiks iki kovo 6 d. Vasario 16-ąją parodą bus galima aplankyti nemokamai, nuo 10 val. iki 17 val.

 

Maloniai prašome apsilankyti!