Ar krepšinyje galima „perlenkti lazdą“? Dažnas pasakytų, kad emociškai – taip, fiziškai – turbūt ne. Aš pats galiu žaisti „iki nukritimo“, iki visiško išsekimo kovoti dėl kiekvieno kamuolio ir dėl kiekvieno taško. Net jei varžybos būna sėkmingos ir sulauki komplimentų dėl gero žaidimo, man svarbesnis klausimas – ar padariau pakankamai, o gal  galėjau ir šiek tiek geriau? Aišku, visada ir visur galima geriau, tobulybei ribų nėra.

Krepšinis – hobis, kuris gali „pavirsti“ puikia karjera. Bet svarbiausia – nieko nėra geriau už darbą, kurį dievini kiekvieną sekundę jį atlikdamas.

Žinoma, kaip kiekviename sporte, taip ir žaidžiant krepšinį neįmanoma išvengti traumų – tai sportininko gyvenimo dalis, kuri gali greitai užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Visa tai žinai ir supranti, bet juk visada tikiesi ir sieki geriausio. Pagaliau rizikos yra visur, net ir sėdint prie stalo su pieštuku rankoje. Kaip ten bebūtų, vis dėlto siūlau visiems susirasti savo hobį ir jausti tokią aistrą, kokią jaučiu aš žaisdamas krepšinį.

Egidijus PETRAUSKAS