„Žmogus turi groti ne tiek rankomis, kiek galva...“ – šypteli Zarasų kultūros centre garso režisieriumi dirbantis jaunas vaikinas Saulius KUZMA, kurį per įvairius renginius dažniausiai ir matome prie įgarsinimo pulto. Bet tai – tik maža jo darbo dalis. Vyrukas tiesiog gyvena muzikoje ir su muzika: rengia įrašus, fonogramas, muzikuoja kapelose „Čir vyr vyrai“ ir „Sadūnai“, dainuoja Zarasų kultūros centro folkloro ansamblyje „Seluona“, o ir savo laisvalaikį dažniausiai leidžia muzikuodamas.

 Sauliaus vaikystė, ankstyvoji jaunystė prabėgo Dusetose. Mokėsi Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje, artimųjų paskatintas lankė Dusetų meno mokyklą, kurioje pas mokytoją Birutę Pūslienę mokėsi groti pianinu, mielai dalyvavo mokyklos renginiuose, meninėse kompozicijose Dusetų kultūros centre. Aktyvi veikla netrukdė mokslams – Saulius buvo geras mokinys, gimnazijoje jam puikiai sekėsi tikslieji mokslai. Kaip tik dėl to baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, nusprendęs įsigyti telekomunikacinės fizikos specialybę. Ir visgi šiame universitete Saulius ilgai neužsibuvo, nes, sako, supratęs, jog tikroji jo aistra yra muzika ir tik su ja norėtų sieti savo gyvenimą. Ne itin aukštai vertindamas savo balso galimybes, vaikinas nusprendė, jog muzikos link jam derėtų „eiti aplinkkeliais“ ir išvyko studijuoti į Kauno technologijos universitetą, nusprendęs įsigyti garso režisieriaus specialybę. Visada lengviau mokytis to, kuo tikrai domiesi. Sauliui ne tik puikiai sekėsi mokslai, bet ir likdavo laiko muzikavimui. Studijuodamas Kaune lankė tautinio meno ansamblį „Nemunas“, su kuriuo koncertuodamas aplankė Meksiką ir Lenkiją.

Baigiant studijas reikėjo atlikti praktiką. Vaikinas jai pasirinko Zarasų kultūros centrą. „Kodėl Zarasai? Man buvo taip atsibodęs didmiestis, nes „iki kaulo smegenų“ esu kaimo vaikas. O į Dusetas nevykau, nes norėjau palaikyti „saugų atstumą“ nuo tėvų, – valiūkiškai šypteli Saulius. – Na, o paskui pasiprašiau čia ir dirbti garso režisieriumi. Mane priėmė su mielu noru, ir nors Zarasuose nieko nepažinojau, labai greitai pritapau“. 

Zarasuose Saulius Kuzma dirba ir gyvena jau metus. Kultūros centre vyrukas rengia įrašus, fonogramas, įgarsina renginius. Sako, kartais tenka nemažai paplušėti, bet didelių nesėkmių lyg ir nepasitaikę. Saulius džiaugiasi, kad gali gyventi, kaip visada norėjo, – nuolat su muzika ir muzikoje. Jis ne tik groja kapelose, dainuoja folkloro ansamblyje, bet ir randa laiko muzikuoti pats sau. Dabar vyrukas moka groti ne tik pianinu, bet ir daugeliu kitų instrumentų: armonika – jos pradmenų pamokė sadūniškis Petras Leleika, mandolina, kuria išmoko groti pats, taip pat visais bosais, gitara – šiais instrumentais groti jis taip pat išmoko savo jėgomis. Vienas Sauliui labiausiai patinkančių, bet sunkiausiai įvaldomų instrumentų yra dūdmaišis. Juo groti įkvėpė moteris dūdmaišininkė, kurią jis girdėjo grojant lankydamasis Baltarusijoje.

  Paklausus apie ateities planus garso režisierius Saulius Kuzma sako, jog norėtų ir toliau dirbti šį darbą, nes su mielu noru keliasi į jį rytais. Tačiau koks eilinis nesvajoja tapti generolu...

„Svajonė buvo ir yra išgyventi iš grojimo, bet Lietuvoje tikriausiai to nepavyks dėl materialinės padėties“, – liūdnokai prasitarė Saulius. Jis taip pat labai norėtų suburti savo grupę, nes be darbo kultūros centre  ir muzikavimo grupėse mėgsta savo laisvalaikį, nors ir mažai jo turi, leisti nedidelėje žmonių kompanijoje, groti gitara. „Nesu namisėda, mėgstu būti su draugais, ką nors veikti, kurti, išbandyti vis kažką naujo“, – taip save apibūdina Saulius Kuzma.

Kalbino ir medžiagą parengė Viktorija SAMOCHVALOVAITĖ.

NuotraukA iš asmeninio Sauliaus albumo.