(Ne)džiuginančios dovanos, arba

Šeši patarimai artėjant dovanų metui 

Artėja Kalėdos, parduotuvių lentynos nukrautos įvairiomis dovanomis, suvenyrais, blizgučiais. Prasideda vienas svarbiausių „galvos skausmų“ – išrinkti dovanas.

Kiekvienas, manau, esame atsidūrę situacijoje (ir ne tik prieš Kalėdas), kada nežinome, ką padovanoti draugui ar giminaičiui, arba patys gauname dovaną, kuri mus nustebina, tačiau ne gerąja prasme... 

Tad artėjant didžiosioms metų šventėms ir nutarėme pasidomėti, kokios gi dovanos pradžiugina ne tik mūsų akis, bet ir širdį, o kokios, deja, nemielos, šaltos, netrokštamos. Tikimės, kad tai padės jums apsispręsti renkant ir rengiant dovanas draugams. 

Ieva (16 m.): – Mane džiugina tokios dovanos, kurios pagaminamos savo rankomis ir dovanojamos mylimo žmogaus. Nevertinu dovanų, kurios nuperkamos nesistengiant nudžiuginti, o tiesiog vertinama pagal kainą ir dydį. O juk kaip miela gauti kokią smulkmenėlę, į kurią sudėta dalelė širdies – tai daug brangiau, nei didelius pinigus kainuojanti dovana.

Sandra P. (15 m.): – Įsimintiniausia gauta dovana buvo plakatas su palinkėjimais greičiau pasveikti – buvo labai malonu gauti tokią paprastą, bet širdimi sušildytą dovaną. Iki šiol šis plakatas kabo ant mano sienos ir praskaidrina man nuotaiką.

Bendraamžėms pritaria ir šešiolikmetė Viktorija bei septyniolikmetė Greta, nes, jų nuomone, svarbiausia, kiek meilės ir dėmesio įdėta rengiant dovanėlę. Su jomis sutinka ir penkiolikmetis Evaldas. „Visada vertinu dovanas, kurios yra įteikiamos iš širdies. Nesvarbu, kokia jų kaina – svarbu, jog tai skirta tik man, ir vien tai mane džiugina. Apskritai visai nedžiuginančių dovanų nėra – juk tai yra kito žmogaus pastangos, kurias privalu įvertinti“, – sako vaikinukas.

Pirmas patarimas – daugumą draugų labiausiai nudžiugins jūsų pačių sukurta, pagaminta dovanėlė (ar bent jau išmoningas jos įpakavimas), tad nepatingėkite tam skirti laiko ir fantazijos.

Elžbieta (17 m.): – Įsimintiniausia dovana, kurią esu gavusi, – akvariumas su žuvytėmis. Tiesa, pati tokios dovanos turbūt nedrįsčiau dovanoti, nebent žinočiau, kad tas žmogus turės pakankamai laiko akvariumui prižiūrėti.

Jurgis (18 m.): – Nuostabiausia dovana – draugės man padovanotas jaunas šuniukas. Tik dėl jo namuose kyla daug triukšmo, nesutarimų, ypač kai šunelis ką nors sugraužia ar nespėju laiku jo išvesti į lauką...

Antras patarimas – dovanoti gyvūnus apskritai yra rizikinga, nes jiems reikia priežiūros, be to, visi gyvename šeimose, o kiti šeimos nariai gali netoleruoti šuniuko, katytės ar kokio... žalčio atsiradimo namuose.

Paulina (16 m.): – Nemėgstu gauti suvenyrų ar kokių smulkmenų, kurių nėra kur dėti, panaudoti, jie stovi ir renka dulkes, man patinka tai, ką gali pritaikyti, yra gražu ir naudinga.

Suvenyrų, blizgančių niekučių nenorėtų gauti ir bendraamžės Arenta – verčiau kokį pyragaitį, saldainių dėžutę (ak, smaližė!) su mielu laiškeliu, Greta bei dar visas būrys jaunuolių. Anot jų, tai pati prasčiausia dovana, kuri dažniausiai nesirenkant paskubomis nutveriama iš blizgančios lentynos jau pakeliui į šventinį vakarėlį ir kurios dovanojantieji patys nenorėtų gauti...

Trečias patarimas – paskubomis nupirktas blizgantis niekutis jūsų draugų nenudžiugins. Ir apskritai – nedovanokite draugams to, ko patys nenorėtumėte gauti dovanų!

Simonas (18 m.): – Labiausiai mėgstu dovanas-staigmenas, taigi, draugai, patys pagalvokite... O štai iš mylimosios tikėčiausi, kad  gimtadienio ar bet kurios kitos šventės proga vakarą praleistų su manimi. Būtų miela gauti kokį nors konditerijos gaminį... Su šlepetėm... Ar bent paprastą bučkį į skruostą.  

Sandra B. (15 m.): – Vieną kartą gavau gražią žinutę: „Ačiū, kad buvai mano drauge, kai man to labiausiai reikėjo“. Galbūt kiti to nepavadintų dovana, bet man tai labai brangu.

 „Mėgstu staigmenas. Įdomiausią dovaną esu gavusi iš draugo, kai man nė nenujaučiant jis surengė šventę...“ – mielai prisimena Paulina.

Septyniolikmetei Ievai labiausiai patikusi dovana buvo pažintinis nardymas – tai buvę kažkas neįprasto... 

Ketvirtas patarimas – staigmena, neįprasta nuoširdi dovana, šiltas žodis ar palinkėjimas tikrai nudžiugins kiekvieną.

Šešiolikmetė Viktorija sako, kad jai labai smagu gauti tai, apie ką ilgai svajojo. Antai Aurimui (15 m.) įsimintiniausia dovana buvo pirmasis dviratis, nes labai jo norėjęs, Evelinai (16 m.) – dovanų gauta gitara, aštuoniolikmečiui Rokui – jo mėgstamos muzikos albumai.

Penktas patarimas – prieš rengdami ar pirkdami dovanas pasistenkite daugiau sužinoti apie savo draugų pomėgius, paslapčiomis išsiaiškinti, ko jie trokšta. 

 Jurga (16 m.): – Labiausiai man  tinkanti ir laukiamiausia dovana – tai pinigai, nes puikiai žinau, ko man reikia, ko noriu, ir už dovanotus pinigus galiu nusipirkti tai pati!

Gauti dovanų pinigų norėtų ir septyniolikmetė Miglė bei jos bendraamžė Viktorija, ir devyniolikmetis Julius, kuris sako, kad už gautus pinigus jis pats surengtų vakarėlį draugams, nes visada to norėjęs, bet paprastai neturįs tam pinigų.

Šeštas patarimas skirtas tėvams – jei tikrai nežinote, kas jūsų dukrą ar sūnų nudžiugins, dovanokite pinigų, ir jaunuolis pats nuspręs, kaip norėtų juos išleisti. Draugams šis patarimas turbūt netinka – na, įsivaizduokite į gražų popierių įpakuotus 15, 10 ar  5 litus...

Būta ir kitokių nuomonių. Antai devyniolikmetę Urtę džiugina tos dovanos, kurios turi praktinę reikšmę, o šešiolikmetė Jurga, atvirkščiai, nenorėtų dovanų, skirtų buičiai. Penkiolikmečiui Egidijui jau bloga darosi nuo kasmet įvairiomis progomis dovanojamų puodelių, o jo bendraamžė Julė juos kone kolekcionuojanti ir, sako, kasdien gerianti arbatą vis iš kito puodelio, prisimindama žmogų, kuris jį dovanojo...

Iš viso to galėtume padaryti išvadą: tikrai ne svarbiausia dovanos kaina ar dydis. Maloniausius jausmus sukelia į dovaną sudėti dovanojančiojo dėmesys, meilė, nuoširdumas. Tad būkite atidūs rinkdami dovanas!

Bendraamžius kalbino Milda KOLESNIKOVAITĖ, Dominyka PARADNIKAITĖ, Arianda GRIŠČENKO, Agnė ORLAUSKAITĖ, parengė Milda, piešė Arianda.