Paklausta, kas paskatino ją suburti jaunus žmones į choro kolektyvą, vadovė paaiškino, jog iš pradžių ji gimnazijoje turėjusi ansamblį, kuriame galėję dainuoti daugiausia 12 mokinių. Laikui bėgant mokytoja pastebėjusi, jog vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių nori dainuoti, būtent tai ją ir paskatino suburti pirmą mišrų „Ąžuolo“ gimnazijos chorą, kurį vienu metu sudarė net apie 50 narių. Chore dainavo tiek vaikinai, tiek merginos. Tai jaunai mokytojai buvusi nauja pradžia, naujas išbandymas – iki šiol jai nebuvo tekę dirbti su tokiu dideliu kolektyvu. Mokytoja Jūratė sako, jog labai džiaugdavosi, kai laikui bėgant pamatydavusi, kaip iki šiol muzikos rašto nemokėję jaunuoliai pradeda dainuoti, kaip jų akyse užsidega noras siekti daugiau. Bėgant metams choras keitėsi ir ilgainiui jame liko vien merginos. Bet tai nepakenkė kolektyvui, jis vis labiau tobulėjo. Pasak mokytojos, svarbiausia yra ne konkursai ar prizinės vietos, svarbiausia yra jaunystė, kuri visą šį laiką lydėjo kolektyvą. Choro vadovė mananti, kad taip ilgai išsilaikyti kolektyvui padeda jo vieningumas, atsakomybė bei darbas, ir linki choristams šių savybių neprarasti.

O ką apie dainavimą chore mano šio kolektyvo nariai?

Septyniolikmetei RIMGAILEI dainavimo pradžia chore prasidėjo tada, kai ji aštuonerių metų atėjo į Zarasų meno mokyklą. „Pirmieji metai buvo nedrąsūs, kažkaip buvo keista dainuoti su kitais vaikais, dalyvauti atrankose, konkursuose. Prisimenu kaip šiandien patį pirmą didžiausią konkursą-festivalį – Dainų šventę Vilniuje. Tada Meno mokykloje buvau tik antrokė, o jau manęs ir choro laukė didžiulis renginys. Įspūdžiai buvo įsimintini, nepamirštami iki šiandien, – pasakoja Rimgailė. – Taigi chore dainuoju iki šiandien. Atėjusi į Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją nedvejodama atėjau ir į chorą. Dainavimas chore – tai didelis pomėgis, malonumas, kurį jaučia tikrai ne visi. Man tai jau tapo įprasta. Su malonumu lankau choro repeticijas ir tikrai dainuosiu visus tuos metus, kol čia mokysiuos. Manau, ir ateityje, kai studijuosiu ar jau dirbsiu, jei tik bus darnus choras, mielai ten dainuosiu su kitais. Choro gimtadienio proga linkiu kolektyvui ir vadovei daug puikių choristų, daug skambių dainų, gerų emocijų ir, žinoma, puikių rezultatų“.

Šešiolikmetė MONIKA dainuoti kartu su broliais mėgusi nuo mažens. „Brolis lankė gimnazijos choro repeticijas, pasakodavo apie tai, kaip ten linksma, kaip jie važiuoja į visokias šventes... Kai man atėjo laikas mokytis gimnazijoje, iškart žinojau, kad lankysiu ir chorą. Tikrai nenusivyliau – smagu kartu su choru dainuoti renginiuose, prisidėti prie įvairių švenčių kūrimo. Man patinka dainuoti, nes smagu būti būryje draugų, smagu, kai kitiems malonu mūsų klausytis, kai pagiria, kad choras gražiai dainuoja. Tai tiesiog toks malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Chorui palinkėčiau kuo ilgiau gyvuoti bei „pritraukti“ į jį kuo daugiau žmonių, ypač vaikinų, jo nariams būti aktyviems ir su plačiomis šypsenomis!“ – linkėjo Monika.

Choro narės RAMINTA, RŪTA bei EVELINA papasakojo, jog lankyti chorą pradėjo paskatintos draugių, juolab ir pačios norėjo dainuoti kokiame nors kolektyve. Ilgainiui merginos įsitraukė į repeticijas ir chorą išties pamilo, dabar tai tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Tiesa, Raminta pridūrė, jog norėtų šiek tiek pakeisti choro repertuarą, galbūt įtraukti daugiau moderniai aranžuotų dainų arba išbandyti kažką šiuolaikiškesnio. Kolegėms ir choro vadovei merginos palinkėjo ištvermės, entuziazmo, o svarbiausia – džiaugtis tuo, ką daro. Juk nėra nieko geriau už pasitikėjimą scenoje, kai dainavimas tampa malonumu.

Kalbino  Arianda GRIŠČENKO ir Dominyka PARADNIKAITĖ, parengė Arianda.

Nuotrauka iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos choro archyvo.