Pirmasis kolektyvas, kuriame Aleksas grojo ir dainavo net 7-erius metus, buvo Smalvų kapela. Dabar vaikinas dažnai groja ir dainuoja vienas, o neseniai ėmė dainuoti Zarasų kultūros centro folkloro ansamblyje ,,Seluona“. Pakvietus Smalvų bažnytėlės vargonininkui Aleksas sekmadieniais neatsisako pagiedoti ir bažnyčioje. „O vakarais, kai turiu laiko, groju tiesiog savo malonumui. Bandymai pačiam kurti tekstus nebuvo labai sėkmingi, todėl dažniausiai imu liaudiškas dainas, kartais pakeisdamas ritmą, kartais nieko nekeisdamas, šiaip grodamas ir dainuodamas“, – pasakoja Aleksas. Pats atlikėjas, nepaisant daugybės įvairių pasirodymų bei neblogų įvertinimų, vadina save mėgėju, nelinkusiu kopijuoti kitų. Nepriskiria savęs kuriam nors muzikos žanrui, groja nuo kantri iki šiuolaikinių stilių.

Šeimai patinka, kad vaikinas užsiima muzikavimu, tik tėvai apgailestauja, kad sūnaus muzikinius gebėjimus pastebėjo per vėlai. ,,Jei būtume pastebėję anksčiau, tikrai būtume leidę į muzikos mokyklą“, –  sako jie. Juolab muzikavimas nėra svetimas šiai šeimai: anksčiau tėtis mėgo groti armonika, mama dainavo chore, o ir dabar gieda bažnyčioje.

  Ne kartą Aleksui kilo minčių suburti grupę, bet tos mintys, žiūrėk, ir vėl kažkur išsiblaškydavo. Anksčiau Aleksas šešerius metus užsiiminėjo baidarių sportu, bet į gyvenimą atėjus muzikai kitkam nebeliko nei laiko, nei noro.

Paklaustas apie ateities planus Aleksas Chmieliauskas sako tiesiog bandysiąs kaip nors suderinti mechaniko darbą ir aistrą muzikai. Kol kas tiek, o jei ir sieksiąs daugiau, tai tik čia, Lietuvoje. Nors bičiuliai siūlę važiuoti padirbėti į užsienį, Aleksas atsisakęs. ,,Lietuvoje gimiau, augau, čia aš esu įpratęs, čia randu laiko viskam – čia man gerai“, – atvirauja vaikinas.

Tiksliau – jaunas vyrukas: spalio 15 dieną Aleksas švęs 23-iąjį savo gimtadienį. Taigi ,,Tu – ne vienas“ redakcijos vardu nuoširdžiausiai sveikiname Aleksą ir linkime jam sėkmės gyvenime ir gražių pasiekimų muzikos pasaulyje. 

Kalbino ir straipsnį parengė Sandra PETKUTĖ ir Viktorija SAMOCHVALOVAITĖ.