Kartą išgirdau sakant, jog žmonės per įvairias ekskursijas ar kelio-nes viską fotografuodami ir teprisimena tik tuos kadrus. Nuo to karto kelionių ar išvykų akimirkų fiksavimu leidžiu rūpintis kam nors ki-tam. Man gi fotografijos padeda prisiminti kažką daugiau nei tik ma-tytus vaizdus – sutiktus žmones, patirtus įspūdžius, išgyventus jaus-mus. Netolimos praeities įvykius man padeda prisiminti draugai, ne-gausius vaikystės prisiminimus ką nors papasakodami papildo tėvai. Ir aš pati stengiuosi išgirsti prisiminimus apie jų vaikystės momentus. Mane domina ir senelių praeitis, tik gaila, jog jie patys jau negali pasi-dalyti savo prisiminimais.

Dažnai mokydamasi dalykų, kurių man, atrodo, niekada nepri-reiks, pagalvoju, jog nereikalingomis žiniomis užkraunu svarbią vietą savo galvoje ir taip naikinu ankstesnes žinias ar prisiminimus (neži-nau, ar tai tiesa), o man nesinorėtų, kad jie išdiltų iš atminties.

Šiomis savo mintimis noriu paskatinti visus ne tik kaupti, bet ir dalytis su artimaisiais savo ar kitų prisiminimais, juk tai taip svarbu, o jaunimui išgirsti senelių ar prosenelių gyvenimo prisiminimus – ir naudinga! 

Vilija BUČENKAITĖ