Džiaugiuosi, jog aš ir mano vienmečiai tolimesniam savo kelio pasirinkimui turime dar dvi vasaras, tačiau manau, kad jos prabėgs akimirksniu, kaip ir šiandien lėkte pralekiančios dienos, o su jomis – ir savaitės, mėnesiai, metai... Cha, ko gero nė nepastebėsiu, kaip atsidursiu krėsle būdama senutė ir vartysiu visą redakcijoje praleistą laiką kauptus senus „Tu – ne vienas“ laikraščius...

Taigi laikas bėga kaip eiklus žirgas, pasaulis tobulėja tiesiog kas valandą... Bet kartais man atrodo, jog... ritamės žemyn. Pasaulis tapo nepatikimas, nesaugus, pilnas tiek stichinių nelaimių, tiek žmonių sukeltų karų, katastrofų, tiesiog pačių prisišauktų avarijų, nelaimių ir ligų. (Kita vertus, o kada gi jis buvo saugus ir glotnus?!)

Kartais pagalvoju, kad labai jau mes nevertiname savo gyvenimo, nesidžiaugiame jo grožiu, nevertiname taikos. Todėl ir norėčiau palinkėti visiems – tiek jaunimui, tiek seneliams – džiaukitės kiekviena diena, nesvarbu, jog ne visada ji būna tobula, džiaukitės akimirkomis, praleistomis su artimaisiais, draugais. Tiesiog džiaukimės ir prasidėjusia vasara!

Vilija BUČENKAITĖ