Šešiolikmetis TOMAS šią šventę nukelia į savaitgalį ir, jei būna geresnis oras, kartu su tėvu ir broliu važiuoja į gamtą, pažvejoti.

Šešiolikmetę SANDRĄ mama pasveikina tiesiog pakštelėjimu į žandą ir šiltais žodžiais. Na, o keturiolikmetei LAURAI Birželio 1-oji primena gimtadienį, nes mama paklausia, ką skanaus pagaminti, ir šiaip pildo įvairius norus. 

Tačiau nemažai jaunuolių nešvenčia ir net nemato prasmės paminėti šios „eilinės dienos“.  

Šešiolikmetė MERTA sako, kad tokio „dalyko“ jos šeimoje nebūna. Tai tiesiog diena kaip diena, jokių šventės paminėjimo tradicijų nėra. Ji ir pati nenorėtų švęsti. 

Aštuoniolikmetės AUROS šeimoje Vaikų gynimo diena irgi nešvenčiama, anot jos, nėra reikalo, juk nieko čia ypatingo, tai tiesiog paprasta diena. Panašiai mano ir metais jaunesnė VIKTORIJA: „Nešvenčiame Vaikų gynimo dienos, nes mūsų šeimoje tai nepriimta. Nėra iniciatyvos švęsti nei iš  tėvų pusės, nei iš mano. Užtenka tik žinoti, kad tokia diena yra, ir viskas. Beje, žinau, kad šią dieną mokykloje būna sutrumpintos pamokos, dėl to ir galima džiaugtis“.

Taigi jaunuolių nuomonės išsiskyrė. Aš gi manau, jog šios dienos bent kuklus paminėjimas šeimoje galėtų būti. Juk malonu, kai tave palepina, pasako gražesnį žodį, kai visa šeima draugiškai susėda prie stalo pasmaguriauti skanaus mamos kepto tortuko. Tai šildo, suartina visus šeimos narius.

Bendraamžius kalbino Arianda GRIŠČENKO, Agnė ORLAUSKAITĖ ir Dominyka PARADNIKAITĖ, parengė Ingrida VYTAITĖ.