Po Antrojo pasaulinio karo žmonės ieškojo būdų pamiršti slogias mintis, todėl žaibišku greičiu ėmė populiarėti kinas bei kitos pramogos. Tai įtakojo ir madą – moterys nusižiūrinėdavo jas nuo kino dievaičių, siuvėjos turėdavo joms pasiūti lygiai tokias pat sukneles. Išpopuliarėjo bob kirpimas, balti lakuoti bateliai, plačios kelnės... Tiek moterys, tiek vyrai dėvėjo skrybėles. „Žemiškų“ (ruda, pilka, žalia) spalvų drabužiai ėmė puoštis gėlėmis.

Tačiau su komunistine valdžia netrukus į Lietuvą atėjo ir madingai bei išsiskiriančiai besirengiančių žmonių persekiojimai. Moterys dažniausiai vilkėjo sintetinio audinio neišvaizdžias sukneles, retai gėlėtas ar su kokiu nors kitu raštu. Tuo tarpu moksleivės privalėjo vilkėti uniformas. Vaikinų apranga taip pat turėjo niekuo neišsiskirti – kuo paprasčiau, tuo geriau.

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo velnišku greičiu išpopuliarėjo tada dar nauji stiliai. Tačiau kai gerai įsižiūri – daug kas kartojasi iš senų laikų.

Nauja yra tik užmiršta sena –  šis posakis ypač tinka madai...

Parengė ir nuotraukas pateikė Anastasija KISELIOVA.