O ką mano apie šią parodą patys autoriai? 

GABIJA (17 m.): – Parodoje dalyvavau norėdama išbandyti jėgas, pažiūrėti, kaip į visa tai reaguos bendraamžiai. Mano piešiniuose atsispindi meilė gamtai bei muzikai, jaunų žmonių santykiai, kartais paviršutiniški, kartais gilūs jausmai. Parodose dalyvauju jau ne pirmą kartą, todėl žinau, kad dalyvavimas jose garantuoja gerai praleistą laiką bei patirtą malonumą. Manau, kad tokios veiklos kaip ši padeda mums praplėsti savo akiratį, tobulėti, tapti savarankiškesniems meno srityse.

AURIMAS (17 m.): – Dalyvauti parodoje pastūmėjo pati jos idėja ir tema – parodyti kažką jauno, jausmų kitimą, suvokimą. Norėjosi palyginti savo ir kitų žmonių jausmų supratimą. Nesvarbu, kokio pobūdžio paroda – svarbu, kad būtų aiški idėja, kad žmonės norėtų ir galėtų atsiskleisti, o gal net gauti iš to naudos. Mano piešiniai spontaniški – kilus įkvėpimui, norui ir menkai idėjai galima išreikšti kažką tokio, ko iš tikrųjų nėra. Piešiau dėl savęs, o ne dėl parodos. Tiesiog norėjau praplėsti žmonių vizijas. Kol kas sulaukiu tik gražių žodžių.

VIKTORIJA (16 m.): – Man patinka piešimas bei tokio pobūdžio parodos. Piešdama  nė nebandžiau pataikyti į temą, išreiškiau tai, kas tuo metu  šovė į galvą, tiesiog išsiliejau. 

EVELINA (17 m.): – Mano piešinių pagrindinė mintis – laisvė, saugumo pojūtis tarp draugų. Apskritai į tokias parodas žiūriu teigiamai, nes įdomu ir malonu matyti, ką sugeba kiti žmonės. Šioji man davė daug naudos – pasisėmiau darbų idėjų iš kitų dalyvių, stengsiuosi praplėsti savo piešimo galimybes. Taip pat manau, kad yra bendraamžių, kurie piešia namie ir norėtų parodyti tuos savo darbus. Tikiuosi, ateityje atsiras daugiau norinčiųjų dalyvauti ir galėsime surengti dar vieną parodą.

SIMONA (16 m.): – Dalyvauti parodoje pastūmėjo paprastutė mintis – noriu atsiskleisti... Labai patiko tema. Norėjau išlieti susikaupusias per daug nenormalias būsenas ir toliau būti eiline, kol jų vėl prisikaups. Tai, ką nupiešiau, sunku suprasti, bet ir nėra būtina, jei esi tik parodos praeivis. Tai yra jausmai, tiksliau, vienas. Jausmas būtent toks, kokį galima įsivaizduoti vizualiai. Pakankamai asmeniška, todėl abstraktu. „Nepasiekiamas gundymas“ – viskas tuo pasakyta. 

Galbūt ši paroda ir joje eksponuojami piešiniai ne visiems patinka, bet tikiu, kad vis tiek atsiras nors vienas, kuris šią parodytę žiūrinės ilgai ilgai, o tai reiškia, kad darbas ne veltui.

Nuomonės apie parodą paklausėme ir klubo „Lietus vitraže“ vadovės mokytojos Gitanos VASALAUSKIENĖS, be kurios pagalbos tikriausiai nieko nebūtų nė įvykę. Mokytoja sakė: „Džiugu, kad mokiniai įprasmina savo laisvalaikį bandydami kurti. Daugelis jaunų žmonių bando išreikšti savo mintis, nuotaikas spalva, vaizdu ar žodžiu, bet ne visi išdrįsta tuo pasidalyti. Klubo „Lietus vitraže“ nariams po fotografijos parodos kilo mintis surengti piešinių parodą. Apsidžiaugiau, kad tai pačių mokinių idėja, kad išvysime naujų darbų. Jie iš tiesų įvairūs ir įdomūs, matyti, jog parodos autoriai jiems skyrė daug laiko, kruopštumo ir kantrybės. Smagu, kad „vitražiečių“ idėją palaikė ir kiti gimnazistai – jų piešiniai taip pat puošia parodą“.

Kaip viena iš parodos dalyvių, galiu pasakyti – mums pavyko kažką padaryti. Gal paroda ir nėra ideali, bet tai juk tik pradžia. Ateityje sieksime ne tik geriau piešti, bet ir parodą įdomiau pristatyti, kviesime prisijungti daugiau bendraamžių. Tiesą sakant, kviečiame jau dabar – visi piešiantys, klijuojantys, purškiantys žmonės, nebijokite atsiskleisti! Kartu mes parodysim, ką galim.

Parodos dalyvius kalbino Arianda GRIŠČENKO ir Anastasija KISELIOVA, parengė Anastasija.