Ne vienas mokytojas mokinius skirsto į besimokančius gerai, vidutiniškai ir „ketvertukininkus“. Gal ir nebūtų čia nieko blogo, jei tai „neužsiciklintų“ mokytojų galvose visiems laikams... Niekam ne naujiena, kad į gerai besimokančius mokinius mokytojai visada žvelgia atlaidžiau, netgi jų kontroliniuose „nepastebi“ akivaizdžių klaidų. Tuo tarpu jei jau mokinys paprastai mokėsi ketvertui, tai jis, kad ir kaip pasistengtų, aukščiau jo ir nepakils. Žinoma, taip dažniausiai ir būna, bet ne visada. Visi mes keičiamės, o kai kurie gali pasikeisti ir per labai trumpą laiką. Yra tokių mokinių, kurie susigriebia ir įninka į mokslus likus nedaug laiko iki mokyklos baigimo. Atsisako laisvalaikio, mokosi iki išnaktų. Ir įsivaizduokite, kaip skaudu ir apmaudu jam būna, kai kruopščiai mokęsis ir tikrai gerai pasirengęs kontroliniam darbui kitą dieną po jo sužino, jog gavo... tą patį ketvertą! Po tokio įvertinimo nebesinori nei labiau stengtis, nei iš viso eiti į to dalyko (ir TO mokytojo) pamoką. Manau, būtų sąžininga, jei mokytojas vertintų tiesiog darbą ir rašytų tokį balą, kokio jis vertas, negalvodamas, kas jį parašė: dešimtukininkas ar ketvertukininkas. Deja... 

Būna tokių atvejų, kai mokytojai tiesiog specialiai „nusodina“ nemėgstamą mokinį, galbūt kažkada jį kuo nors įžeidusį ar kuo nors kitu neįtikusį. Jam pateikiami sunkesni klausimai, kol mokinys, negalėdamas atsakyti, „nuleidžiamas“ iki to pažymio lygio, kurį yra nusistatęs mokytojas. Na, ir ką gali mokinys tokiu atveju padaryti? Nieko, tik sėsti į suolą, kol pažymio dar labiau nenumažino...

Žinau, ne vienas mokytojas pasakys, kad tai – tinginių išsigalvojimai, kad taip nebūna, neturėtų būti... Būna, jūs ir patys žinote – dar ir kaip būna, bet esate teisūs – taip būti neturėtų!

KOTRYNA