Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje greitai keičiuosi ir aš, ir viskas aplinkui. Kasdien draugai, mokytojai, tėvai pakeičia savo nuomones kardinaliai. Vienintelis stabilus dalykas (tikriausiai stabilus) išlieka sąvokos: antitezė, politologija, parabolė, hiperbolė, statinis krūvis, molinė masė... Deja, toks stabilumas tėra knygose, sausoje teorijoje. O kiti dalykai priklauso nuo mano (kitiems – nuo jų) nuomonės...

Jau kelis mėnesius iš galvos negaliu išmesti dviejų žodžių TIKRAS ir DRAUGAS. Ką jie reiškia kartu? Ką atskirai? Kaip juos suprantu aš? Kaip suvokia šalia esantys? Ir štai ką pastebėjau – ne tik tikri draugai, bet ir draugystė nėra vertinami. Jau klausimas, pagal ką pasirinkti draugą, sukelia pyktį. Kaip galima pasirinkti draugą? Kokie kriterijai? Žaislai, pinigai, daiktai? Kaip galima tikru draugu pavadinti tą, apie kurį beveik nieko nežinai, o senus draugus sudėti į lentynas?

Man gi vienintelis draugystės kriterijus – tarpusavio santykiai. Žinoma, jie nebūna pastovūs, bet ar vienadienis pasikeitimas gali amžiams atitolinti draugus? Nuolatinis pasiryžimas padėti, nuoširdumas, palaikymas – visa tai, manau, yra nepakeičiama, bet gal aš prastai suprantu, kas vyksta, ir negaliu susiprotėti? Bėgančioje savo gyvenimo kino juostoje nepagaunu akimirkos, kada pradėjau tolti, pradėjau nebebendrauti taip, kaip bendravau, kada pradėjau šlykštėtis ir baisėtis artimu draugu, gal net pradėjau jam kenkti, norėti padaryti kažką blogo...

O gal meluoju? Gal pastebėjau tą akimirką? Tik neigiu ją pati sau, kad kaltė neužristų akmens ant širdies...

 

LINA