Kaip greitai bėga laikas. Nespėjome nė apsižiūrėti, o jau įpusėjo paskutinis pavasario mėnuo, kuris, tikiu, prabėgs taip pat greitai ir galbūt... visai neprasmingai...
Regis, čia pat jau pabaiga. Ir ji labai džiugina. Žinoma, ne pavasario, o mokslo metų pabaiga. Taip norisi jau nuleisti rankas ir viską pabaigti, atsipalaiduoti, pasinerti į gamtos teikiamus malonumus bei patenkinti savo poreikius.
Bet kalbėti lengva, pasakyti, kad noriu mokslinimosi pabaigos, taip pat nesunku. Tačiau, geriau pagalvojus, nežinai, ką reikės veikti. Dabar, žinoma, dėl to nė vienas nesukame galvos, nes žinome, kad bus stebuklingas laikas – vasara. Bet vėliau? Na, tada, kai baigsime mokyklą, galbūt ir aukštuosius ar ne tokius aukštus mokslus. Kas bus tada?
Tikriausiai tokie gyvenimiški klausimai užklumpa tik naktį ar skambant lyriškai muzikai. Tuo metu susimąstai apie savo ateitį. Norisi pasakyti, kad ateitis po mano kojom, bet niekada nežinai, kokių netikėtumų gali sulaukti. Tačiau norisi išmokti apsispręsti, apskaičiuoti savo galimybes, o to gali išmokyti tik pats gyvenimas.