Kiekvienas amžius turi savo karus, epidemijas, nepagydomas ligas. Taip ir XXI amžius. Vis daugiau žmonių suserga ir miršta nuo vėžio. Nors šiuolaikinė medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau vis vien nespėja išgelbėti daugybės gyvybių. Skausmas sergančiojo, žinančio, kad nebepasveiks... Bet ne mažesnė kančia ir šalia esančio artimo žmogaus, kuris bejėgis padėti ir nežino, ar begalės pakelti netektį...
Johannos Thydell knygoje ,,Žvaigždėtos lubos“ kaip tik pasakojama apie paauglę Jeną, kurios mama serga vėžiu. Merginos gyvenimas visiškai kitoks nei mūsų. O vieną dieną nutikus tam, kas neišvengiamai turėjo nutikti, Jenos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis...
„(...) Jei tu numirsi, mama,
Aš atimsiu sau gyvybę.
_________
Jei tu numirsi, mama,
Aš ketinu gyventi toliau.
Dėl tavęs“...
Šią knygą patarčiau perskaityti tiems, kurių kas nors iš artimųjų serga šia baisia liga. Bet ne tik jiems – visiems. Tam, kad suprastume, kaip jaučiasi jaunas žmogus, atsidūręs tokioje baisioje situacijoje.
Gedmintė DIMITREVIČIŪTĖ