„Lentpjūvės Festivalio“ idėja prieš trejetą kilo dusetiškių jaunuolių muzikos grupei „Rotary Pump“ (dabar „Juodvarnis“). Tad ir pakalbinome šios grupės vokalistą Paulių SIMANAVIČIŲ, prašydami papasakoti, kaip gimė „Lentpjūvės Festivalis“, kodėl jo toks pavadinimas, ar nenukonkuruoja jo kiti Zarasuose vykstantys festivaliai, ar turi rėmėjų ir pan.

Pasirodo, festivalio idėja gimė tada, kai grupė įsigijo neblogą aparatūrą, kurios užtektų nedidelei scenai. Beveik tą pačią dieną, kai ji buvo gauta, ir nuspręsta surengti grupės ir draugų koncertą.

- „Kodėl „Lentpjūvės...“? Viskas paprasta – mūsų grupė repetuoja mano tėčio lentpjūvėje. Ji mums tapo antrais namais. Tad ir festivaliui bandėme perduodi tą pačią dvasią, kurį vyrauja mūsų repeticijų „studijoje“, – šypsosi Paulius. – Konkurencija? Nesąmonė būtų konkuruoti tarp panašios muzikos festivalių, kai jų Lietuvoje ir taip nėra daug.  Man asmeniškai labiausiai patinka „Mėnuo Juodaragis“, pats jame dalyvausiu jau ketvirtus metus. Žinoma, širdžiai brangiausia mūsiškė „Lentpjūvė...“

Pasak Pauliaus, kažkokių tolimų tikslų grupė neturinti, tiesiog norėtų, kad kasmet festivalio kokybė gerėtų, kad apie „Lentpjūvės Festivalį“ išgirstų kuo daugiau žmonių, atvyktų daugiau geresnių grupių. Festivalio krypties ir žanrų (rokas ir metalas) taip pat nesirengiama keisti, gal tik ketinama sugalvoti kokių nors atrakcijų žiūrovams dienos metu. „Iš tiesų norų yra daug, tik ne visada užtenka jėgų, laiko ir lėšų. Tiesiog norim, kad festivalis augtų, – sakė grupės vokalistas P. Simanavičius. – O to nepasieksi be rėmėjų. Jų turim, tik, aišku, nedaug, ateityje ieškosime daugiau. Naudodamasis progą noriu visos grupės vardu padėkoti festivalio generaliniam rėmėjui AB „Vasaknos“, rėmėjams E. Baniui, S. Lukošiūnui, K. Kuzmai, S. Matuliui, V. Kondrašovui, S. Brogai, J. Pupeikiui, E. Puodžiūnui, A. Gyliui, A. Šimonėliui, V. ir I. Markuliams bei, žinoma, visiems draugams, bičiuliams ir savo ir artimiesiems ne tik už materialinę, bet ir didžiulę moralinę pagalbą“.

Tąkart festivalio įspūdžiais pasidalijo ir keletas žiūrovų.

KAROLIS: „Festivalyje dalyvauju jau trečią kartą, nes noriu palaikyti jo idėją ir savo draugus – „Lentpjūvės...“ organizatorius. Renginys nekomercinis, toks truputį laukinis. Labiausiai patiko pirmasis, nes tai buvo kažkas naujo ir labai savo. Žiūrovų buvo nedaug ir beveik visi pažįstami. Tačiau ir kiti turėjo savotiško įdomumo. Festivaliui linkiu augti ir išlaikyti savo originalumą“.

MONIKA: „Įspūdžiai iš festivalio man kaip atlikėjai ir žiūrovei liko itin geri ir smagūs. Publika buvo labai maloni ir pašėlusi, puikiai priėmė. Įdomu buvo groti medinėje scenoje. Man patinka, kad šiame festivalyje jautiesi kažkiek atitrūkęs nuo civilizacijos...“ 

JANINA: „Dalyvauju antrą kartą. Labai žavi visa festivalio atmosfera, neribojama laisvė, kurios kartais trūksta kituose festivaliuose, kur esi tikrinamas, „kratomas“ kas žingsnį... Šis festivalis yra puikus pavyzdys, kad galima organizuoti nemažo masto renginį be jokių apsaugų, pasitikint žmonių atsakingumu, drausmingumu. Muzikinė pusė taip pat labai gera. Žavi jaunimo iniciatyvumas, noras daryti, organizuoti. Juk tikrai ne kiekvienas sugebėtų suorganizuoti dviejų dienų festivalį pievoje po atviru dangumi su 20-ties grupių repertuaru ir dar keliomis grupėmis iš užsienio, neturint praktiškai jokių biudžetų, pajamų, didelių rėmėjų. Tik šiemet truputį nuvylė naujoji festivalio vieta, kuri buvo kiek per didelė, per erdvi, žmonės išsibarstė kas sau didesnėje erdvėje ir buvo sunkiau pritraukti visus prie scenos... Ir po liūčių patekti į šią vietą buvo ganėtinai keblu..  Labiau patiko praėjusių metų vieta – labai jauki, apsupta medžių, tinkamo dydžio, su visada šalia rusenančiu ir šildančiu laužu, šalia sėdinčiais nepažįstamaisiais... Taip pat būtų šaunu, jei organizatoriai parūpintų kokią statinę su geriamu vandeniu, nes jis dažnai pasibaigia, sunku jį taupyti, kai festivalis vyksta karščiausią vasaros mėnesį. Organizatoriams linkiu stiprybės. Nekantriai lauksime „Lentpjūvės... 2012“ .

Ką gi, ir aš ten buvau, kartu su visais bridau per purvo buzą, šlapau, žiūrėjau, kaip vyrai stumia įklimpusias mašinas, plojau ir rėkiau kartu su visais, mėgstančiais sunkesnę muziką... Turėjau galimybę nušokti nuo scenos ir „plaukti“ ant rankų – kur dar gali taip daryti?! Apskritai festivalis mane patraukė savo sumanymu, norais, idėjomis, savotiškumu, puikia publika – ji buvo kaip viena šeima. Ir man labai visa tai patiko! Tad kartu su visais linkiu organizatoriams sėkmės!

Dalyvavo, kalbino, parengė Dorina ŠUKYTĖ.
AUTORĖS nuotraukos.