„Mergaitę iš kaimo išvaryti gali, tačiau kaimo iš mergaitės – niekada“, – juokėsi perspektyvi inovatorė. Kita jos pusė – mieste, kur veiklos taip pat nestinga: finansininkės darbas loterijų bendrovėje, studijos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, mokymai ir konferencijos, plečiančios žinias apie akvakultūrą, žemės ūkį. Finansų bakalauro studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o vėliau ir verslo vadybos magistro studijos „Vilnius Tech“ universitete. Akivaizdu, kad savo pasiekimais Viktorija smarkiai lenkia daugelį bendraamžių.

 

Gyvendama tarp miesto ir kaimo ji netruko pastebėti maisto kokybės skirtumus. „Vasarą kaime mums užtenka to, ką užsiauginame patys, todėl į prekybos centrus nevažiuojame. Pakanka pažvelgti į maisto produktų etiketes, kad suprastum skirtumą: pilna pridėtinių E ir kitų medžiagų, pailginančių galiojimo laiką“, – kalbėjo Viktorija.

 

Jos teigimu, mūsų mityboje turi vyrauti gyvas, šviežias maistas, bet realybė kitokia. Parduotuvių lentynose gausu perdirbto, neturinčio maistinės vertės maisto. Tai ją paskatino sukurti inovaciją – dirbtinę natūralią ekosistemą, jungiančią akvakultūrą bei hidroponiką ir galinčią auginti mikrožalumynus be jokių trąšų, pesticidų, – „HydroGreen“.

Ši maisto auginimo sistema buvo įkvėpta natūralių gamtos procesų: žuvys gamina atliekas, kurios tampa maistinėmis medžiagomis augalams. Augalai, augdami be dirvožemio, sugeria šias medžiagas ir išvalo vandenį, kuris grįžta atgal į žuvų rezervuarą. Toks uždaras ciklas leidžia efektyviai naudoti vandenį ir išteklius, užtikrinant greitą ir tvarų aukštos vertės mikrožalumynų auginimą.

„Ankstyvajame etape pasiūlysime šviežių mikrožalumynų asorti, funkcinę druską ir natūralius pabarstukus: džiovintus dribsnius ir miltelius, papildančius kasdienę mitybą. Vėliau planuojame sukurti tvarius nedidelius auginimo rinkinius namuose. Šiuo metu testuojame sėklų daigumą, įvairias auginimo terpes, įskaitant hidrogelius, kad vartotojui būtų kuo paprasčiau naudotis“, – savo ateities planus atskleidė Viktorija.

 

Žemės ūkis Viktorijai nesvetimas. Kaime ji turi šeimos sodą, daržą ir šiltnamį, kuriuose augina sezonines daržoves, vaisius ir žalumynus. Beje, čia ji taiko regeneracinės žemdirbystės praktikas.

 

„Reguliariai dirvožemį tręšiame pelenais, vermikomposto arbata, maistinga ganyklinių tvenkinių žeme. Prisotintas dirvožemis sugeneruoja didesnį derlių“, – dalijosi mintimis ji. Pasibaigus sezonui auginimas persikelia į namus, tik mažesniais kiekiais.

 

Nors jos ambicijos ir tikslai aukšti kaip Kilimandžaro viršukalnė, ji stengiasi visada rasti laiko ir sau. Atsipalaiduoja sportuodama ar šokdama socialinius šokius, tokius kaip salsa ar bačiata, keliaudama su šeima, o vasarą – apsilankydama muzikos festivaliuose.

Viktorijos mentorius – Lietuvos inovacijų centro ekspertas Ignas Šlapkauskas nepaprastai džiaugiasi mentoryste su savo mokine.

 

„Viktorija yra paprasta ir nuoširdi, o vienas didžiausių jos privalumų – sveikas požiūris į gyvenimą. Ji gyvena realiame pasaulyje ir mato ne problemas, o iššūkius“, – sakė Ignas. Pasak jo, ši kuriama inovacija puikiai papildo jos šeimos verslo veiklą, o „pati idėja yra paprasta ir aiški, be jokių pažadų „išgelbėti pasaulį“. Be to, mikrožalumynai ne tik papildo lėkštę maistinėmis medžiagomis, bet ir yra labai skanūs“.

 

„HydroGreen“ idėją ji jau pristatė „EIT Food“ organizuojamos ir „AgriFood Lithuania“ koordinuojamos EWA programos, siekiančios paskatinti moterų verslumą agromaisto sektoriuje, metu.