Lapkričio 20 d., trečiadienį, 17 val. bibliotekos renginių salėje dalyvaus rašytojas, eseistas, kritikas Andrius Jakučiūnas, filologė, bibliotekos bičiulė Irena Baliulė. Renginį muzikiniais akordais papuoš gitaristas Serafim Zolin.

 

Andrius Jakučiūnas – žinomas jaunosios kartos prozininkas, vienas ryškiausių lietuvių literatūros talentų, nuolat stebinantis išmone ir rafinuotais stilistiniais vingiais. Gimė 1976 metais Vilniuje.  Debiutavo 1999 m. (vos metai nuo tada, kai baigė universitetą) apsakymų rinkiniu Sokrato gyvenimas ir mirtis. Vėliau išleido du romanus – Servijaus Galo užrašai (2005) ir Tėvynė (2007), tačiau didžiausiu jo literatūriniu pasiekimu laikytina Lalagė (2011). Rašymo stilius dailus, sunkus ir sudėtingas, rašo ilgais, painiais sakiniais. Pasakojimai fragmentiški, beveik visuomet liudijantys jo klasikinį išsilavinimą ir erudiciją. Pagal temas kūryba skyla perpus. Labai stiprus autorefleksijos, netgi hermetiškumo dėmuo, tačiau kūryba taip pat itin sociali, joje labai giliu lygmeniu aptariami įvairūs šiuolaikinio gyvenimo aspektai.

 

Jakučiūnas, rašytojas visu etatu, pastaraisiais metais apdovanotas daugybe literatūrinių premijų ir jau tapęs žinoma, vieša figūra – dažnai rašo žiniasklaidoje kultūrinėmis, socialinėmis, netgi politinėmis temomis.

 

 

Pirmoji prozininko knyga. Antikos mitologijos ir kultūros studijos paveikė rašytojo kūrybą, bet to meto siužetų, situacijų ir faktų interpretacija – šiuolaikiška, postmodernistinė. Pasakojimo būdas savitas, apimantis skirtingus laikus ir įvykius vienu kartu.

 

 

Antroji rašytojo, turinčio klasikinį išsilavinimą, knyga. Romane modeliuojamas mūsų eros pirmojo šimtmečio antrosios pusės senovės Romos gyvenimas. Luošas poetas Servijus Galas pasakoja savo meilės ir kančių istoriją. Ryškūs pranašų apsimetėlių Arijaus, Varono, herojaus motinos, Romos teisėjų paveikslai. Tikroviška to meto imperijos sostinės atmosfera įtraukia skaitytoją ir suteikia nepamirštamų išgyvenimų. 2006 m. romanas „Servijaus Galo užrašai“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, nominuotas Metų knygos rinkimuose saugusiųjų knygų kategorijoje.

 

 

Trečia prozos knyga. Autorius susitelkia ties šiuolaikinio trisdešimtmečio išgyvenimais. Pasakotojas apmąsto savo gyvenimo patirtis, jį supančius daiktus. Neveikiantis televizorius jam brangesnis už žmoną, o lova pusiau juokais vadinama tėvyne. Pojūčių ir detalių pynės, egzistenciniai pasvarstymai sugula į išradingą pasakojimą, meistrišką vienos paros monologą. 2007 m. romanas „Tėvynė“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką ir 2008 m. nominuotas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų knygų kategorijoje.

 

 

„Lalagė“ – ketvirtoji jo knyga. Šis apsakymų rinkinys, autoriaus vadinamas apsakymų vainiku, – tai subtilus mėginimas atskleisti kūrybos radimosi procesą. Apsakymus vienija bendras herojus ir jo beviltiškos pastangos suderinti savo emocinį, intelektinį turinį su siužeto, kurio dalis jis yra, tėkme. Nors paviršiniame sluoksnyje skleidžiasi archetipinio meilės trikampio aistros, knyga iš esmės gvildena šiuolaikinio literatūros kūrinio gimimo ir recepcijos problemas, mat bevardis pagrindinis veikėjas sugeba peržengti savo personažo ribas. 2012 m. apsakymų vainikas „Lalagė“ nominuotas Metų knygos rinkimuose saugusiųjų knygų kategorijoje.

 

 

Ironija, satyra ir nežabota fantazija persmelkta Lietuvos antiistorija. Parodijuodamas ir itin laisvai žongliruodamas faktais autorius braižo neįtikėtinus valstybės raidos scenarijus ir atskleidžia mūsų mentaliteto ypatumus: Šventojoje iškyla Kremlius, į Vilnių plūsta moralės normų nesuvaržytas pasaulio jaunimas, nejaukiai gūžiasi iš kapo prisikėlęs Justinas...